Užsieniečių verslininkų 400 kartų mažiau negu besidarbuojančių: reikia ne tik pasamdyti darbuotojų, bet ir kapitalo

Iš Lietuvos išprašomų vietnamiečių, Šiauliuose įkūrusių vietinių mėgstamą restoranėlį, istorija parodė ir žinių apie imigrantus stoką. Pavyzdžiui, kad smulkiosios verslininkės iš Vietnamo leidimus gyventi Lietuvoje gavo visiškai kitaip negu dažniau matomi kurjeriai ir pavėžėjai.

Arba, kad laikinąjį leidimą galima gauti skirtingais – darbo, verslo, šeimos, mokslo, religinės veiklos, sporto ir kitais pagrindais. Taip pat neaišku, kaip atrodo bendras, užsieniečių Lietuvoje paveikslas: kiek jame verslininkų, gyvenančių darbo pagrindu, dėstytojų ar tyrėjų, turinčių teisę į apsaugą ir t. t. 

Šiemet išduoti 49 nauji leidimai laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu ne ES šalių piliečiams, po dvejų metų pratęsti dar 98, o panaikinta, nes netenkino kurio nors iš kriterijų, – 16, VŽ nurodė Migracijos departamentas.

Būtent verslo pagrindu iš viso yra išduoti 294 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, o leidimų darbo pagrindu yra 111.000. Atvykusieji iš trečiųjų šalių ir gavusieji leidimą gyventi darbo pagrindu, be samdomo darbo, dar gali įregistruoti ir individualią veiklą.

Pasak Evelinos Gudzinskaitės, Migracijos departamento vadovės, dar prieš aštuonerius metus, kai Užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo liberalesnis, būta labai daug piktnaudžiavimo ir „vyko kova su garaže įregistruotomis įmonėmis“. Įstatymą sugriežtinus, smarkiai sumažėjo verslo pagrindu išduodamų ar panaikinamų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.

Palyginkime: 2014 m. užsieniečiams verslo pagrindu išduota per 4.000 leidimų laikinai gyventi Lietuvoje – tokią prieš dešimtmetį buvusią statistiką Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje, gruodžio 4-ąją, įvardijo jo pirmininkas Laurynas Šedvydis.

„Įmonės buvo tiesiog nusiperkamos ir gaunamas leidimas laikinai gyventi, suteikiantis teisę užsieniečiui laisvai judėti ES erdvėje. Užsienietis net neturėjo jokio tikslo kurti čia kokį nors verslą. Tad siekiant, kad Lietuva turėtų naudos iš užsieniečių atvykimo, buvo sugriežtintos sąlygos“, – komiteto posėdyje kalbėjo Danutė Petrauskienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja.

Pasak Migracijos departamento vadovės E. Gudzinskaitės, dabar verslo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nebėra patrauklus piktnaudžiaujant.

„Nes yra kita vieta, kur daug lengviau piktnaudžiauti, – leidimai gyventi darbo pagrindu. Ten pagrindinis piktnaudžiavimas – randamas bet koks darbdavys, neva įsidarbinama, galbūt kelis mėnesius yra atlyginimas mokamas, mokesčiai „Sodrai“, paskui jis sumažinamas“, – apie schemas, naudojamas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, komiteto posėdyje kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Peržiūrėti ir aptarti užsieniečiams keliamus reikalavimus dėl leidimų gyventi Lietuvoje verslo pagrindu paskatino iš Lietuvos išprašomų „Saigon kavos“ įkūrėjų atvejis. Pavyzdžiui, ar tikrai reikia prievolės dėl darbuotojų įdarbinimo ir išlaikymo.

Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės apsaugos“ darbuotojai galėtų būti nebūtinai Lietuvos ar ES piliečiai, o ir „nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai“.

„Pažiūrėkit, kokiame sektoriuje dirba vietnamietės. Jos pačios sau susikūrusios darbo vietą, pačios sau atsidariusios restoranėlį, kuriame yra trys stalai. Pabandykite įdarbinti du lietuvius, ir jūs rytoj tą restoranėlį Šiauliuose uždarysite“, – BNS citavo Robertą Dargį, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentą.

Jo nuomone, reikalavimą dėl dviejų darbuotojų įdarbinimo reikėtų naikinti.

„Jeigu atvažiuoja žmonės, investuoja, o čia suprantu, kad moteriškės investavo į verslą, susipirko gamybos priemones, turbūt nuomojasi patalpas, galbūt nusipirko (...) Bet jos moka mokesčius, legaliai yra prižiūrimos visų institucijų (...) ir jos neprašo jokių pašalpų, tai jos yra naudingos valstybei. Aš manau, kad tokius atvejus reikėtų peržiūrėti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Dargis. 

Bet reikalavimų užsieniečiams gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje būtent verslo pagrindu yra ir daugiau. Migracijos departamentas VŽ nurodo, kad vienas iš minimaliausių keliamų – įmonės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28.000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip pusė (14.000 Eur) yra užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas.

Šis rėžis yra žemiausias, taikomas ir mažiausioms įmonėms. Kiti minėto įstatymo rėžiai numato didesnes sumas, taikomas stambiems ir itin stambiems investuotojams. Jiems taip pat taikomas ne mažiau kaip dviejų darbuotojų reikalavimas.

„Kurie turi įsteigę ne mažiau kaip 5 darbo vietas ir kapitalą sudaro ne mažiau kaip 260.000 Eur ir turi įsteigę ne mažiau kaip 10 darbo vietų ir kapitalą sudaro ne mažiau kaip 500.000 Eur“, – VŽ nurodo Rokas Pukinskas, Migracijos departamento atstovas.

Asta Dagilė, verslo finansų strategė, „AS Sprendimų“ vadovė, Inovatyvaus apskaitos verslo asociacijos prezidentė, paklausta, ką mažam ir labai mažam verslui reiškia tokios 28.000 Eur nuosavo kapitalo vertės reikalavimas, sako, kad labai didelė dalis steigiančiųjų mažąją bendriją renkasi kuo mažesnį įnašą – 100–500 Eur, net Akcinių bendrovių įstatyme neseniai įtvirtintas iki 1.000 Eur sumažintas uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas.

„Labai daug smulkiųjų verslų net nereikalauja 28.000 Eur investicijų. Pavyzdžiui, konsultavimo, IT paslaugų, grožio srities ar net maitinimo verslo startui nėra būtinas didelis pradinis kapitalas, kartais užtenka daug kuklesnių piniginių investicijų, nes pavyksta išsinuomoti patalpas su didžiąja dalimi reikiamos įrangos. Daugumai smulkiųjų verslų, o kitaip įvardinkime – amatų – reikia ne piniginių investicijų, o žmogaus gebėjimų, patirties ir žinių. Didžioji dalis smulkaus verslo yra grįsta būtent asmeninių gebėjimų pardavimu“, – VŽ nurodo A. Dagilė.

Kokie verslai gali turėti tokį 28.000 Eur turtą?

„Tokiu atveju galime kalbėti apie nuomos, prekybos, gamybos, transporto paslaugų verslus. Tai verslai, kur investuojama į prekes arba paslaugos atlikimui būtiną įrangą. Net neabejoju, kad šių sektorių verslus pradedantys žmonės turi investuoti net ir didesnes nei 28.000 Eur sumas“, – nurodo pašnekovė.

Privalo kreiptis pats užsienietis 

Leidimas laikinai gyventi verslo pagrindu Lietuvoje išduodamas dvejiems metams, per visą šį laiką užsienietis verslininkas turi atitikti visas keliamas sąlygas. O pasikeitus aplinkybėms apie tai informuoti ir kreiptis į Migracijos departamentą turi pats užsienietis. Be to, pagal įstatymą, pasikeitus aplinkybėms, kurios lemia leidimo išdavimo pagrindą, jis privalo gauti naują leidimą.

R. Pukinskas pabrėžia, kad užsienietis, prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, turi būti susipažinęs ir privalo laikytis tų pagrindų, pagal kuriuos jis prašo leidimo laikinai gyventi. Ir tai prašyme pažymi pats užsienietis.

„Taigi, pavyzdžiui, užsieniečio įmonėje dirba 3 Lietuvos piliečiai. Vieną dieną darbdavys juos atleidžia ir naujų Lietuvos piliečių neįdarbina. Tai reiškia, kad pasikeitė tokio užsieniečio verslininko aplinkybės, pagal kurias jis gavo leidimą laikinai gyventi. Šiuo atveju užsienietis privalo pats kreiptis į Migracijos departamentą, pranešti šį faktą ir pateikti kitus pagrindus, kuriais remiantis jam galėtų būti išduoti leidimai laikinai gyventi“, – paaiškina R. Pukinskas.  

Taigi, tuo atveju, jei šias aplinkybes nustato tikrinimus atliekantys Migracijos departamento darbuotojai, Lietuvos piliečių neįdarbinimas yra pagrindas naikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Todėl, anot jo, pasitaikantys asmenų teiginiai, kad „jie nežinojo apie reikalavimus“, „niekas jų neįspėjo“, ir pan., dažniausiai yra niekuo neparemti ir laikytini gynybine taktika, mėginant pateisinti padarytą pažeidimą.

Stiprinti individualų konsultavimą 

Lukas Savickas, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus, trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje klausė, ar pats Migracijos departamentas negalėtų stiprinti konsultavimo ir ieškoti galimybių, kaip prisitaikyti, – pasikeičia užsieniečių situacija, aplinkybės dėl įstatymo nuostatų atitikimo, kad panašūs atvejai nesibaigtų rezonansinėmis situacijomis, kai per trumpą laiką prašoma palikti Lietuvą.

„Suprantu, kad, jeigu vadovaujamės nuostata, jog visi, kurie kreipiasi į Migracijos departamentą, ieško landų ir nišų mūsų migracijos tvarkose, tada taip, galime būti labai griežti pareigūnai. Bet kartu tikriausiai yra ir daugybė atvejų, kai žmonės neturi teisinio išsilavinimo, jiems reikia pagalbos ir konsultacijų, kaip susitvarkyti su mūsų komplikuotu migracijos įstatymu ir nuostatomis“, – sakė L. Savickas.

E. Gudzinskaitės, Migracijos departamento vadovės, teigimu, individualioms konsultacijoms, atvejo vadybininkams institucija resursų neturi, toks aptarnavimas palaikomas tik stambiems investuotojams.

„Negalime to daryti kiekvienu atveju. Apskritai dėl konsultavimo, dėl bendradarbiavimo – taip, pagal išgales stengiamės, bet tai rutina, kartais tiesiog nespėjame visko padaryti. Tai pačių užsieniečių pareiga, ir labai skatiname ateiti pirmiems ir pasakyti: „Aš turiu problemų“, kad galėtume stabtelėti ir tas problemas kartu spręsti. Bet, aišku, jeigu tai neįvyksta, tada važiuoja traukinys ir kartais priimami sprendimai atrodo nežmoniški. Taip, kryptis gera, bet kol kas tai galime leisti tik aukščiausio lygio įmonėms“, – atsakė E. Gudzinskaitė.

Jeigu aišku – be įspėjimo

Paklausta apie užsieniečių įspėjimą, pranešimus dėl netenkinamų reikalavimų iš anksto, E. Gudzinskaitė nurodė, kad vertinamas konkretus atvejis: jeigu iš jo viskas aišku, įspėjimas nelabai turi prasmės, jeigu kyla klausimų, departamentas susisiekia raštu ir prašo pateikti informaciją.

„Šiuo konkrečiu atveju mes matėme tendenciją. Kadangi tai nebuvo pirmas leidimas gyventi, matėme, kad, iki kreipiantis dėl pakeitimo, įmonė jau vieną kartą buvo netenkinanti reikalavimų. Po to, kad gautų leidimą gyventi, reikalavimai buvo sukelti, – vėl atitikti reikalavimai, vos tik leidimai gyventi buvo išduoti, vėl nebeatitikta. Mes pamatėme tendenciją, reikalavimų neatitikimas – nevyko jokių judėjimų „Sodroje“, nevyko bandymų įdarbinti beveik 8 mėnesius. Mums tai yra akivaizdus atvejis“,  – Žmogaus teisių komiteto posėdyje kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Kaip VŽ nurodė R. Pukinskas, detalios statistikos, ar Migracijos departamentas nuo 2020 m. dažniau sulaukė užklausų dėl pasikeitusių aplinkybių ar kokiais klausimais kreipėsi verslo pagrindu Lietuvoje laikinai gyvenantys užsieniečiai, nėra. Tačiau bendras srautas – apie 250.000 paklausimų telefonu per metus, iš kurių 20–25% teiraujamasi įvairiais klausimais dėl užsieniečių teisinės padėties šalyje.