Krito priešpandeminis rekordas – Lietuvos oro uostai pernai aptarnavo 6,6 mln. keleivių
„2024 metų rezultatai įrodo, kad Lietuvos oro uostai lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių ir užtikrina tvarų augimą, net ir reikšmingai pasikeitus skrydžių geografijai. Šiandien visos kryptys yra perorientuotos į Vakarus, Šiaurę ir Pietus, o keleivių srautai rodo, kad sprendimai pasiteisino. Tuo pačiu jau planuojame ir 2025 metų srautus, kurie turėtų dar labiau paaugti – visame tinkle kitąmet bendrai turėtume fiksuoti apie 6,85 mln. keleivių“, – sako LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Pasak jo, vienas iš svarbių praėjusių metų pasiekimų – maršrutų skaičius tarp Lietuvos oro uostų ir didžiųjų Vokietijos miestų, kuris pernai išaugo net iki dešimties ir svariai prisidėjo prie keleivių srautų augimo bei mūsų šalies pasiekiamumo. Iš viso keleivių srautai tarp Lietuvos ir Vokietijos pernai išaugo daugiau negu penktadaliu.
Pabrėžiama, kad praėjusiais metais iš esmės aktyviausiai augo būtent tradicinių (angl. „legacy”) oro bendrovių veiklos apimtys LTOU tinkle.
Augimą lėmė ir bendros tendencijos, ir naujos partnerystės
Augimas pernai buvo pasiektas visuose trijuose oro uostuose.
Vilniaus oro uoste metinis keleivių skaičius išaugo 9% iki 4,8 mln., Kauno oro uoste – beveik 10% iki 1,4 mln., o Palangos oro uoste fiksuotas 23% augimas – iki 378.000 keleivių.
S. Bartkaus teigimu, nuoseklų augimą lėmė keletas esminių veiksnių.
Visų pirma, pasiūlą formavo didėjantis poreikis keliauti tiek globaliai, tiek Europoje ir Lietuvoje. Antra, naujas bendradarbiavimo galimybes ir veiklos plėtrą Lietuvoje atvėrė pagerėjusi didžiųjų oro bendrovių finansinė padėtis. Trečia, prie augimą aktyviai palaikė ir nauji oro vežėjai bei maršrutai, taip pat sėkmingai įgyvendinti nauji skatinimo modeliai, įskaitant rizikos pasidalinimo modelį.
Aptarnauta beveik 57.000 skrydžių
Lietuvos oro uostų duomenimis, skrydžių srautas 2024 m. buvo 7% didesnis negu 2023 metais, aptarnauta daugiau kaip 56.800 skrydžių.
Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 41.000 (6% augimas), Kaune beveik 11.500 (7% augimas), o Palangos oro uostas pasiekė 15%, skrydžių srauto augimą – aptarnauta 4.300 skrydžių.
Reikšmingai augo ir krovinių pervežimas. Lietuvos oro uostai pervežė daugiau nei 22.000 tonų krovinių – beveik 10% daugiau nei 2023 metais.
Didžiausias augimas (tonomis) fiksuotas Vilniaus oro uoste, kur krovinių kiekis išaugo iki 16.300. Kauno oro uostas taip pat demonstravo teigiamą dinamiką – čia pervežta 5.200 tonų krovinių, Palangoje 472 tonos (44% augimas).
