Biometanu varomas komercinis transportas: tvaru ir realistiška

Gamintojai įžvelgia gerų biometano panaudojimo perspektyvų šiuo laikotarpiu, kai elektrifikacija yra nepakankama – sunkusis elektrinis transportas dar nenuvažiuoja pakankamai ilgo atstumo, be to, kyla ir klausimas, iš ko gaunama elektros energija. Baltijos šalyse šiuo metu yra tik keli registruoti sunkieji elektriniai automobiliai, į juos investuoja pačios pirmosios inovatyvios bendrovės, siekiančios išmėginti šias transporto priemones komercinėje terpėje.

„Šiuo metu ekonomiškai ir komerciškai geriausias sprendimas, einant dekarbonizacijos link – biometanu varomas sunkusis transportas. Tai visiškai švarus kuras, o tokių transporto priemonių kainos artimos dyzelinių komercinių automobilių įsigijimo kaštams. Visgi ne visuomet reikėtų vertinti vien pirminę sunkiojo automobilio kainą, kadangi gamtos poreikiai tampa vis svarbesni.  Akcentas – kad biometanu varomi automobiliai jau dabar leidžia reikšmingai mažinti taršos emisijas“,  – pabrėžia D. Snieška.

Lašas jūroje, bet tai – jau pradžia

Biometanu varomų komercinių transporto priemonių Baltijos regione yra kelios dešimtys. Palyginti su 10 tūkst. vien Lietuvoje pernai registruotų sunkiųjų automobilių, atsinaujinančiu kuru varomi automobiliai vis dar tik lašas jūroje.

„Tačiau reikia nuo kažko pradėti, o pradėti paprasčiau nuo ekonomiškiausio varianto. Jau šiemet turime apie 30 biometanu varomų sunkiojo transporto priemonių užsakymų, ir užsakymų kiekis tikrai augs, kadangi įmonės vis daugiau dėmesio skiria tvarumo rodikliams“, – pažymi „Scania Lietuva“ vadovas.

Biometano infrastruktūra Lietuvoje jau formuojasi. Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad iki 2030 m. Lietuvoje turėtų atsirasti apie 30 taškų, kur automobilių bakus bus galima papildyti biometanu. 

„Yra nubrėžtos politinės gairės, verslas irgi turi savo orientyrus. Jei biometanu varomų sunkiųjų transporto priemonių daugės, atsiras ir daugiau kuro pasipildymo taškų. Iš pradžių jų užteks. Jie greičiausiai atsiras šalia pagrindinių magistralių, ten, kur gali patogiai privažiuoti sunkusis transportas.  Nėra taip svarbu, kiek tų taškų bus iš pradžių – svarbu, kad daugėtų tokių transporto priemonių, o infrastruktūra greitai prisitaikys“, - mano D. Snieška.

Minimos pirmos kelios dešimtys biometanu varomų komercinių automobilių, kurie jau užsakyti, visų pirma bus postūmis tvariems pokyčiams vietos pervežimų versle. Tačiau ilgainiui, daugėjant tokių automobilių ir formuojantis infrastruktūrai, tolimųjų pervežimų transportas taip pat galės grįžti į Lietuvą, pasipildyti kuro ir vėl išvykti dirbti kitose šalyse.

Skaičiuojama, kad per 5 metų eksploatavimo ciklą, nuvažiuodamas apie milijoną kilometrų, biometanu varomas vilkikas sutaupo apie 820 tonų CO2.

Išnaudoti esamas galimybes

„Kompanijoje „Scania“ mes sakome – neleiskime tobuliems sprendimams nužudyti gerų sprendimų. Gamintojai, savaime suprantama, nori tobulų sprendimų, ir jie susiję su elektrifikacija. Tačiau rinkoje jau dabar yra gerų priemonių siekti dekarbonizacijos. Nereikia laukti idealaus elektrinio transporto, kadangi galime išnaudoti esamas galimybes“, – teigia pašnekovas.

„Scania Lietuva“ vadovas sutinka, kad žingsniai elektrifikacijos srityje – didžiausi. Pagrindiniai Europos komercinio transporto gamintojai planuoja, kad iki 2030 m. bent 40-50 proc. iš jų gamyklų išriedančių transporto priemonių bus elektrinės.

„Tai būtų didžiulis pokytis, ar pavyks jo pasiekti – bus matyti. Apskritai, mano nuomone, ateityje vyks tam tikra segmentacija – ne visi komerciniai automobiliai bus varomi tuo pačiu kuru. Dabar esame pripratę prie dyzelio, o ateityje iš skirtingų kuro rūšių tikriausiai bus renkamasi atsižvelgiant į tai, kas kurioje srityje yra ekonomiškiausia ir tvariausia“, – prognozuoja D. Snieška.

Jis atkreipia dėmesį į svarbų niuansą – dar net visu tempu neįsivažiavus elektrifikacijai, elektromobiliams jau kliūva nemažai kritikos: viešai klausiama, kiek iškastinio kuro prireikia jiems pagaminti, taip pat, kaip išgauta elektra jie vėliau varomi. Diskusijų apie kuro „prigimtį“ apstu ir tuomet, kai kalba pasisuka apie dujas.

„Tos kalbos apie elektromobilių „blogį“ galėjo šiek tiek pakenkti ir biometanu varomo parko plėtrai. Gali būti, kad buvo tam tikrų nesusipratimų komerciniuose ar politiniuose sluoksniuose. Kurį laiką nebuvo pakankamai komunikuojama, kas yra biometanas – kad tai visiškai švarus kuro šaltinis. O sąvoką „dujos“ visi tapatina su iškastiniu kuru. Taigi daliai visuomenės atrodė, kad biometanu varomas sunkvežimis – toks pat kaip dyzelinis, varomas iškastiniu kuru. Tačiau būtina suprasti, kad tai nėra tas pats“, – pabrėžia D. Snieška.

Skaičiuojama, kad biometanu varomas sunkusis automobilis aplinką teršia 80-90 proc. mažiau nei dyzelinis.

Praėjusių metų žaliavų krizė, dujų kainų šuoliai taip pat pristabdė biometanu varomų transporto priemonių plėtrą. Tačiau kainos normalizuojasi, o Lietuvoje netrukus atsiras biometano dujų gamintojų – tai gali paskatinti proveržį šioje srityje.

Sprendimai įpareigoja mažiau teršti

Priimti kuo spartesnius sprendimus dekarbonizacijos atžilviu stumia ir valstybė – kovo mėnesį Seime buvo pritarta Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, kuriose patikslinama, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.

Įstatyme nustatyta, kad mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas tvirtins Susisiekimo ministerija. Taip pat patikslinta, kokiuose miestuose savivaldybių tarybos nustatys ar atnaujins mažos taršos transporto zonas.

Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose. Mažos taršos zonos minėtuose miestuose bus nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. Įstatymas įsigalios nuo birželio 1 d.