Kiek knygų galima perskaityti iki mirties
Apklausų bendrovės „YouGov“ padedamas, „The Economist“ apklausė 1.500 amerikiečių apie jų skaitymo įpročius. 54% respondentų teigė, kad 2023 m. skaitė arba klausėsi knygų. Tie, kurie skaitė, vidutiniškai įveikė po 11 knygų.
Remiantis apklausos duomenimis, apskaičiuota, kad, jei septynmetis pradėtų skaityti 2023-aisiais, per savo gyvenimą jis perskaitytų maždaug 770 knygų. 30-mečiui gali likti perskaityti apie 500 knygų, 70-mečiui – 100.
Net ir pats uoliausias skaitytojas, gyvensiantis iki gilios senatvės, sunkiai įveiktų kalną išleistų knygų. Apytikriai skaičiuojama, kad nuo XV a., kai ėmė plisti spausdintinos knygos, išleista apie 160 mln. unikalių pavadinimų. Taigi, žmogus sunkiai įveiktų daugiau nei 0,003% visų knygų, net jei skaitytų po vieną per savaitę (tyrimo duomenimis, 2023 m. tai pavyko tik 4% respondentų amerikiečių).
Čia vertėtų prisiminti amerikiečių fantastinės literatūros rašytojo ir kritiko Theodore'o Sturgeono (1918–1985) dėsnį, kad „90% visko yra šūdas“ (angl. 90% of everything is crap). Beje, Th. Sturgeonas šį sparnuotą posakį išleido į pasaulį norėdamas apginti mokslinę fantastiką nuo žmonių, kuriems ji nepatiko. Jis dažnai cituojamas taip: „Be abejonės, 90% mokslinės fantastikos yra šūdas, tačiau 90% bet ko yra šūdas".
Pasak „yougov.com“, iš 1.500 apklaustųjų 46%, taigi beveik pusė, pernai neperskaitė nė vienos knygos, 5% – tik vieną. Perskaičiusieji 5 knygas sudaro 33%, perskaitę 10–21%. Daugiau nei 50 knygų perskaitė 1% iš 1.500 amerikiečių.
Apklausos metu buvo vertinamos visų rūšių – popierinės, elektroninės ir garsinės – knygos. Nustatyta, kad popierinės tarp amerikiečių skaitytojų tebėra maždaug dvigubai populiaresnės nei jų naujosios konkurentės. 2023 m. fizines knygas skaitė apie 42% apklaustųjų, skaitmenines – 22%, garsines – 19%.
Skaitmeninės knygos populiariausios tarp daugiausiai skaitančiųjų, tikėtina, dėl to, kad skaitant per metus po daugiau nei 50 knygų, lentynoje labai greitai pritrūksta vietos.
Lietuvoje – panašiai
Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė, VŽ pasakojo, jog suaugusiųjų lietuvių skaitymo įpročiai paskutinį kartą buvo tirti 2015-aisiais.
Tuomet VšĮ „Laikas skaityti“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad suaugę Lietuvos piliečiai skaitymui skiria mažiausiai laiko iš kitų laisvalaikio užsiėmimų, per 6 mėnesius 60% tyrimo dalyvių perskaitė bent vieną knygą, 40% knygos į rankas nepaėmė.
Apskritai knygas per paskutinius 6 mėnesius dažniau skaitė moterys, 18–25 m. jaunuoliai, asmenys, turintys aukštąjį išsimokslinimą ir didmiesčių gyventojai.
Paklausta, kokių rūšių knygas pastaraisiais metais mieliau skaito tautiečiai, R. Elijošaitytė-Kaikarė sako, jog proporcijos kinta – pastaraisiais metais elektroninės knygos, knygų pdf'ai užima apylygę vietą, bet garsinių knygų išleidžiama tikrai daugiau.
„Įdomiausia, kad iki pandemijos garsines knygas daugiausiai leisdavo „Audioteka“, dabar jas leidžia ir kitos leidyklos, kai kurios jų turi ir garsinėms knygoms skirtus skyrius – pavyzdžiui, „Baltos lankos“, „Alma littera“, „Aukso žuvys“, „Kitos knygos““, – vardija pašnekovė. Anot jos, garsinių knygų formatas „žmonėms padeda įeiti į skaitymo kultūrą“.
