TOK leido aktyviai karo neremiantiems rusams varžytis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse
Papildyta skirsniu „Neutralių lengvaatlečių žaidynėse nebus“
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pridūrė, kad šiuo metu tik aštuoni sportininkai iš Rusijos ir trys sportininkai iš Baltarusijos atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.
Palyginimui, į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes pateko daugiau nei 60 Ukrainos sportininkų.
TOK vykdomoji valdyba „nusprendė, kad individualūs neutralūs sportininkai, kurie įgijo kvalifikaciją pagal esamas tarptautinių federacijų kvalifikacijos sistemas turi teisę dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“.
Tačiau tik tuo atveju, jei jie atitinka griežtas sąlygas.
Be kita ko, nebus leidžiama dalyvauti sportininkų, turinčių Rusijos arba Baltarusijos pasą, komandoms.
Taip pat nebus įtraukti „sportininkai, kurie aktyviai remia karą“, taip pat „sportininkai, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis“.
Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.
„Į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje nebus kviečiami ar akredituojami jokie Rusijos ar Baltarusijos vyriausybės ar valstybės pareigūnai“, – teigė TOK.
Rusija penktadienį pasmerkė TOK nustatytas sąlygas rusų sportininkams.
„Sąlygos yra diskriminacinės, jos prieštarauja sporto principams, – sakė rusų sporto ministras Olegas Matycinas. – Jos kenkia pačioms olimpinėms žaidynėms, o ne Rusijos sportui. Toks požiūris yra nepriimtinas.“
Lietuvos ministrai ir LTOK nusivylė
TOK leidus rusams 2024 metų olimpinėse žaidynėse varžytis su neutralia vėliava, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) bei Lietuvos užsienio bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai nusivylė tokia pozicija.
„Tarptautinio olimpinio komiteto priimtas sprendimas labai nuvilia. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija nesikeičia – šalių agresorių sportininkai neturėtų dalyvauti ir varžytis jokiose tarptautinėse sporto varžybos“, – rašoma švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto pareiškime.
Pasak jo, dar kartą bus ketinama burti tarptautinius partnerius, sporto organizacijas, bus kreipiamasi į olimpines žaidynes priimančio miesto vadovus.
„Bandysime daryti viską, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai žaidynėse nedalyvautų. Raginame ir Lietuvos sporto šakų federacijas, organizacijas kreiptis į savo tarptautines organizacijas, burti bendraminčius ir siekti, kad agresorių sportininkai nedalyvautų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“, – rašoma pareiškime.
LTOK taip pat pareiškė nusivylęs šiuo sprendimu.
„Kartu su Latvijos, Estijos, Skandinavijos nacionaliniais olimpiniais komitetais aktyviai dirbome ir raginome tarptautines sporto organizacijas neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas. Mūsų pozicija nesikeičia – palaikome Ukrainą ir jos sportininkus. Atrankos artėja pabaigos link, tačiau toliau tarsimės su kolegomis, ką dar galime kartu padaryti, kad kuo mažiau šių šalių sportininkų galėtų atsirinkti į olimpines žaidynes“, – rašoma LTOK atsakyme BNS.
„Rusija įtraukia sportininkus ir moteris į savo genocidinę kariuomenę. Tai nėra neutralumas, tai prieštarauja viskam, ką turėtų ginti Olimpinės žaidynės“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Neutralių lengvaatlečių žaidynėse nebus
Tuo metu Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų asociacijos prezidentas Sebastianas Coe penktadienį pareiškė, kad 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse vyksiančiose lengvosios atletikos varžybose kaip neutralūs sportininkai nedalyvaus nei rusai, nei baltarusiai.
„Paryžiuje galbūt galėsite išvysti neutralių sportininkų iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau tik ne lengvosios atletikos srityje“, – spaudos konferencijoje sakė S. Coe.
„Pozicija, kurios laikėsi ir laikosi mūsų sportas, nesikeičia“, – teigė jis.
„Tai jau nusistovėjusi pozicija. Tokią poziciją priėmė (Pasaulio lengvosios atletikos) taryba, jai pritarė vykdomoji valdyba ir du kartus pasauliniu mastu beveik vienbalsiai pritarė lengvosios atletikos šeima“, – pridūrė jis.
S. Coe teigimu, TOK sprendimas rodo, kad tarptautinės federacijos turi pirmenybę pačios priimti sprendimus.
VERSLO TRIBŪNA
„Tai piramidė, – sakė jis. – Pirmenybė dėl sportininkų tinkamumo ir atrankos priklauso tarptautinėms federacijoms.“
„Manau, kad tarptautinės federacijos turi priimti sprendimus, kurie, jų nuomone, geriausiai atitinka jų sporto šakos interesus. Būtent tai ir padarė mūsų taryba“, – tvirtino pasaulio lengvosios atletikos prezidentas.