2017-09-22 15:26

VŽ rekomenduoja: ką veikti savaitgalį

Kadras iš armėnų režisieriaus Artavazdo Pelešiano filmo „Mes“ (1969 m.). Režisieriaus filmų retrospektyva – VDF festivalyje.
Kadras iš armėnų režisieriaus Artavazdo Pelešiano filmo „Mes“ (1969 m.). Režisieriaus filmų retrospektyva – VDF festivalyje.
Praėjusį savaitgalį pliūptelėjo pirmųjų sezono prejerų, o šį – dominuoja kinas. Kino festivalių maratoną Vilniuje pradėjo Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis, vėliau persikelsiantis į kitus miestus, Klaipėdoje vyksta Europos kino debiutantų paradas. Žvelgiant kosmogonijos požiūriu, šį savaitgalį minimas Rudens lygiadienis, taip pat – Baltų vienybės diena, minima pažymint 1236 m. vykusį Saulės mūšį.

FESTIVALIAI, RENGINIAI

Rugsėjo 22 d. 19.30 val. Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, – Rudens lygiadienis. Kaip ir kasmet, bus sudegintos įspūdingos nendrinės skulptūros, stypsančios Gintaro įlankoje, sukurtos Baltų skulptūrų simpoziumo metu. Rugsėjo 22 d. 20 val. – ugnies reginys Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto.

Renginiu vilniečiai pažymės Rudens ir Baltų vienybės dieną.

Rugsėjo 23, 24 d. Kaune vyksta atviros kultūros festivalis „Kaunas Opener“.

Jo rengėjai užsimojo sujungti visa, ką sieja žodis „kultūra“, ir kauniečiams bei miesto svečiams parodyti nekasdienį Kauną – atvirą, nuspalvintą meno, muzikos, teatro, architektūros ir muziejų spalvomis, užpildytą daugybe nepriklausomų klasikinio ir šiuolaikinio meno projektų. Festivalio programa padalinta į dvi dalis – kultūros ir architektūros. Pirmosios dalyviai – Kauno ir Kauno rajono muziejai bei meno galerijos, šiuolaikinio meno projektai. Architektūros dalies gidai savanoriai kvies į ekskursijas po 10-tį architektūriškai įdomiausių Kauno statinių. ?Visi „Kaunas opener“ renginiai – nemokami, jų programa – www.kaunasopener.lt

Rugsėjo 23 d. Palangoje švenčiama Baltų vienybės diena.

Tarpvalstybinė šventė (joje dalyvaus abiejų šalių – Lietuvos bei Latvijos – oficialios delegacijos – Seimo pirmininkai, kultūros ministrai, kitų ministerijų atstovai bei diplomatai) pažers geros muzikos, parodų, filmų, proto mūšio kovų, sportinių rungčių ir t. t. Vyks kermošius, amatininkai demonstruos senuosius baltų amatus, savo gaminių siūlys lietuvių ir latvių kulinarinio paveldo meistrai.

Rugsėjo 23 d. nuo 10 val. kauniečiai kviečiami į talką VI Kauno tvirtovės forte (K. Baršausko g. 100).

1879 m. statytas fortas, viena iš Kauno gynybinės tvirtovės dalių, pagal paskirtį buvo naudotas iki pat 1915 m., kai Rusijos imperijos kariai pasitraukė iš tvirtovės. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje Kauno VI forte veikė karo kalėjimas.

KINAS

Iki spalio 1 d. vyksta tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF).

Žiūrovų laukia įspūdingos retrospektyvos, specialieji seansai, žinoma – ir pagrindinė programa. Spalio 6–8 d. festivalio filmai bus rodomi Klaipėdoje ir Ukmergėje. VDFF programa – www.vdff.lt

Iki rugsėjo 24 d. Klaipėdoje vyksta kino festivalis „GoDebut 2017“.

Festivalis pristato gausias Europos debiutuojančių kino kūrėjų pajėgas su stipria prancūziško kino dvasia. Konkursinėje programoje – pirmieji režisūriniai ir autoriniai profesionalių kino menininkų darbai. Didžioji filmų dalis bus rodomi „Kultūros fabrike“. Festivalio programa – www.goo.gl/uNujNE

KONCERTAI

Rugsėjo 22 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų sezono pradžios koncertas.

Sezoną maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras pradeda su sunkiaisiais pabūklais – prestižinėse pasaulio scenose koncertuojančiais operos solistais – tenoru Edgaru Montvidu, baritonu Kostu Smoriginu ir sopranu Viktorija Miškūnaite.

Rugsėjo 22 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – Tarptautinio Virgilijaus Noreikos vardo dainininkų konkurso finalininkų koncertas.

Neįtikėtino populiarumo sulaukusiame konkurse varžėsi 71 dainininkas iš 26 pasaulio šalių, juos vertino tarptautinė žiuri – operos solistai, pedagogai, vadybininkai: Virgilijus Noreika, Asta Krikščiūnaitė (Lietuva), Marjana Lipovšek (Slovėnija), Michele Crider (JAV), Rudolfas Piernay (Vokietija), Robertas Gilderis (Didžioji Britanija). Komisijai pirmininkavo lietuvių kilmės vokiečių sopranas Lilian Sukis (Lijana Šukytė). Septyni geriausi konkurso dalyviai su simfoniniu orkestru operų arijas atliks iškilmingame konkurso finale LNOBT. Diriguos Modestas Pitrėnas.

Rugsėjo 22 d. 19 val. Druskininkuose, „Grand SPA Lietuva“ Nemuno salėje, Tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ pabaigos koncertas.

Gros Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras, diriguos Martynas Staškus. Dainuos operos solistai Jovita Vaškevičiūtė ir Eugenijus Chrebtovas. Dalyvaus Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos saksofonų kvartetas.

SPEKTAKLIAI

Rugsėjo 22 d. 18.30 val. Lietuvos rusų dramos teatre – premjera „Legenda apie didįjį kombinatorių“.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Spektaklį pagal I. Ilfo ir J. Petrovo romaną „Dvylika kėdžių“ režisavo Rolandas Atkočiūnas. Spektaklio kūrėjai žada „siautulingą praėjusio šimtmečio pradžios sovietinio „nepo“ atmosferą, panašią, kokia buvo sukurta LRDT spektaklyje pagal M. Bulgakovo pjesę „Zoikos butas“. „Savo spektaklyje nepaisau istorinių, socialinių ar politinių romano motyvų, man svarbiausia yra žmonių santykiai“, – sako režisierius.

Rugsėjo 22 d. 19 val. Lietuvos muzikos akademijos Balkono teatre (Gedimino pr. 42, Vilnius) – spektaklis „(Ne)priklausomybė“.

Performatyvūs skaitymai priklausomybės tema pakvies persikelti į erdvę, kurioje realybė virsta fikcija, o fikcija – realybe. Kokias turime priklausomybes ir ką mums reiškia nepriklausomybė, klausia spektaklio kūrėjai.

Spektaklio trukmė: 50 min., įėjimas be bilietų.

Rugsėjo 24 d. 12, 12.30, 13, 13.30, 15 val. Valstybiniame jaunimo teatre – spektaklio visai šeimai „Apie baimes“ premjera.

Netradicinio spektaklio, kurio veiksmas vyksta įvairiose teatro erdvėse, autorės – režisierė Olga Lapina ir scenografė Renata Valčik. Kūrėjos sutinka, kad pasirinkta baimių tema – labai kontraversiška: jauni tėvai dažniausiai jos vengia, nors apie baimes kalbėti būtina.

Rugsėjo 24 d. 15 val. Vilniuje, Vingio parke, Lietuvos nacionalinis dramos teatro spektaklis „Vokietukai“.

Vokiečių režisierės Sonya‘os Schonberger pastatyto spektaklio formatas neįprastas – savo personažo istorijas pasakoja šeši aktoriai – Mantas Cegelskas, Aidas Jurgaitis, Neringa Krungelevičiūtė, Miglė Polikevičiūtė, Eglė Špokaitė ir Jūratė Vilūnaitė, atskirai su kiekvienu žiūrovu vaikštinėdami po parką. Aktoriai įsikūnija į „vokietukus“, Rytų Prūsijoje užaugusius ir per Antrąjį Pasaulinį karą nuo tėvų atskirtus vaikus, atsidūrusius Lietuvoje ir priglaustus vietinių. Kiekvieno „vokietuko“ istorija – juodas taškas Vokietijos istorijoje, bet kartu ir ryški linija, jungianti šią šalį su Lietuva.

PARODOS

Iki lapkričio 3 d. Kaune vyksta tarptautinis stiklo meno festivalis „Vitrum Balticum 2017 Pinklės!“.

VDA Kauno fakultete visą mėnesį veiks užsienio ir Lietuvos menininkų kūrybinės dirbtuvės. Festivalis supažindins ne tik su stiklo kūrimo procesu, tačiau ir istorija. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikianti paroda „Prieš vakar. Išnarplioti“, nukels į 8–9 dešimtmetį. Visi festivalio renginiai yra atviri ir nemokami. Informacija – www.vitrumfestival.com.

Iki lapkričio 30 d. Kaune vyksta XI Kauno bienalė „YRA IR NĖRA: paminklo [ne]galimybės klausimas“.

Kas yra paminklas, koks, kada, kodėl, jis galėtų būti ar nebūti? – tokius klausimus kelia bienalė, oponuodama populistinei griovimo-statymo praktikai ir konservatyviam tradicionalizmui, vyraujantiems įamžinant kolektyvinę atmintį Lietuvoje.

Kauno bienalės paroda vyksta miesto viešosiose erdvėse. Jos kuratorė menininkė ir rašytoja Paulina Pukytė pakvietė menininkus iš Lietuvos, Vokietijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Olandijos, Pietų Afrikos ir Lenkijos sukurti kūrinius specialiai Kauno miestui. Mieste pasklidusią ekspoziciją lydi trys parodos Paveikslų galerijoje.

Bienalės programa – www.bienale.lt

Rugsėjo 23 d. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55), vyks tradicinė muziejaus šventė – 142-ojo M. K. Čiurlionio gimtadienio – renginiai.

Lankytojų laukia trys edukacinės programos, naujos teminės ekskursijos, „Pojūčių teatro“ premjera, nauja Alberto Krajinsko ir Jūratės Bučmytės akvarelių paroda-improvizacija M. K. Čiurlionio kūrinių temomis „Pokalbis su Čiurlioniu“. Informacija – www.ciurlionis.lt

Rugsėjo 23 d. 16 val. Žeimių dvaro sodyboje (Draugystės g. 28, Žeimiai) atidaroma „Nematomo žmogaus kinoteka“.

Renginiai prasidės Domo Noreikos ekskursija po „Aikas Žado Laboratoriją“, pranešimą skaitys poetė, sociologė Aušra Kaziliūnaitė, 18 val. – Kaukių skaitymai (Aurido Gajausko, Donato Jankausko, Valentino Klimašausko video kaukių skaitymai).

Rugsėjo 24 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, vyks nemokama ekskursija moksleiviams ir jų tėvams „Valstybingumo idėjos Lietuvos mene“.

Gidai supažindins su Nepriklausomybės aušros, pokario, Sąjūdžio ir Nepriklausomos Lietuvos menininkais, jų idėjomis ir biografijomis.

Ekskursija yra Lietuvos muziejų asociacijos ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos inicijuojamos svetingumo programos „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“, skirtos Lietuvos valstybės kūrėjams bei puoselėtojams pažinti ir jų veiklai aktualizuoti, dalis.

Programos renginiai, užsiėmimai, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės vyks iki gruodžio 31 d. Visi renginiai — www.ndg.lt/edukacija

Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1) atidaryta paroda „Henrikas Šalkauskas (1925–1979). Mažoji retrospektyva“.

Ši retrospektyva – pirmoji didesnė pripažinto, Australijoje kūrusio lietuvių menininko Henriko Šalkausko asmeninė paroda Lietuvoje. Eksponuojama 1959–1979 m. menininko kūryba, atspindinti dvidešimties kūrybinės veiklos metų ir paieškų kelią, dokumentinė medžiaga iš šeimos rinkinių. Dovanotą trisdešimties tapybos ir grafikos kūrinių kolekciją papildo dailininko kūriniai iš gausaus LDM sukaupto išeivijos dailės rinkinio.

Iki spalio 30 d. Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“, veikia lietuvių dailės klasiko Adomo Galdiko (1893–1969) ikikarinio laikotarpio kūrybos paroda „Spalvų vėjas“.

A. Galdikas buvo vienas iš Kauno meno mokyklos 1922 m. steigėjų ir vienintelis iš vyresnės kartos atstovų, kurį 1932 m. maištingasis jaunimas pakvietė į grupuotę „Ars“. Kūrybinį kelią pradėjęs nuo impresionistinio realizmo, dailininkas su entuziazmu bandė ir „ragavo“ įvairias tuo metu Europoje besirandančias meno stilistikas – ekspresionizmą, art deco, futurizmą; galiausiai, jau gyvendamas JAV, pasirinko grynąją abstrakciją. „Po M. K. Čiurlionio A. Galdikas yra vienintelis mūsų plastinio meno revoliucionierius gilia to žodžio prasme“, – apie bičiulį sakė Paulius Galaunė, muziejininkas, grafikas, meno kritikas.

52795
130817
52791