Vilniuje „Baltic Pride“ festivalio eitynėse – „protesto dvasia“
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Tomo Bražėno, eitynėse užfiksuotas tik vienas incidentas, kai du nepilnamečiai į renginio dalyvius mėtė kiaušinius.
Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko šeštadienį teigė, kad renginyje vyrauja „protesto dvasia“.
„Mes nepatenkinti politikais, kurie vengia priiminėti įstatymus, kurie reikalingi mūsų bendruomenei. Dėl to šitos eitynės bus kaip protestas ir šventė – tai irgi protesto forma“, – kalbėjo V. Simonko.
Jo teigimu, LGBTIQ bendruomenės atstovai bei jų eitynės jau tampa sostinės dalimi.
„Vilnius, čia dar ne Lietuva. Vilnius yra toks burbulas, labai geras burbulas, kuriame galima gyventi. Mes matome kaip Vilnius, kaip miestas, keičiasi, ir mes jau tampame Vilniaus dalimi, ir ta šventė jau kartu su Vilniaus miestu, ką aš prieš dešimt metų netgi negalėjau pasvajoti“, – sakė Lietuvos gėjų lygos pirmininkas.
Jis teigė neabejojantis, kad daug dalyvių ateis su reikalavimu priimti partnerystės įstatymą.
Per eitynes policijos pareigūnai dirbs sustiprintomis pajėgomis, tikrins įtarimų keliančius asmenis.
Renginio metu sostinėje numatomi eismo ribojimai ir viešojo transporto maršrutų pokyčiai.
Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, parado dalyvių gausa patvirtina, kad Vilnius yra atvirtas ir laisvas miestas.
„Tai iš tikrųjų didelis renginys, didelė šventė. Tai darkart patvirtina, kad Vilnius yra atviras ir laisvas miestas, kur visi gali rasti savo vietą, visi turi saviraiškos laisvę“, – sakė V. Benkunskas.
Dalyviai: tolerancijos trūksta, bet požiūris pamažu keičiasi
Į renginį atvykusi iš Suomijos kilusi, tačiau 30 metų Vilniuje gyvenanti Liza sako, kad LGBTIQ bendruomenė Lietuvoje, palyginti su daugeliu Europos šalių, dar turi daug ką ginti.
„LGBT teisės yra žmogaus teisės. Tikrai, tai yra minimum, ką reikėtų pasiekti. Tai yra galimybė, nebijant vaikštinėti kartu, parodyti savo meilę – nesvarbu ar vyrui, ar moteriai, turėti santuoką, sukurti šeimą – kaip visiems, tas pats turėtų būti“, – sakė Liza.
Ji mano, kad Vilniuje tolerancijos dar trūksta, o tos pačios lyties poros dar slepiasi: „Retai mačiau moterų ar vyrų porą su vaikais, kad vaikštinėtų. (...) Suomijoje labai įprasta yra tai pamatyti“.
19 metų Meda bei 22 metų Samanta teigė į renginį atvykusios palaikyti LGBTIQ bendruomenę, susipažinti su naujais jos nariais.
Jų teigimu, daugelis žmonių vis dar nesupranta seksualinių mažumų poreikio turėti vienodas teises, tačiau situacija šalyje Lietuvoje gerėja.
„Mes neturime tokių pačių teisių, kaip skirtingų lyčių poros. Negalime susituokti, įsivaikinti vaikų. Asmeniškai, man ne visa tai svarbu, bet aš noriu palaikyti žmones, kuriems tai labai svarbu, nes aš noriu, kad jie jaustųsi laisvi išreikšti save“, – sakė Meda.
Nuolat eitynėse dalyvaujantis su partneriu kartu gyvenantis 31-erių Algis teigia norintis palaikyti „tokius pat žmonės – ir savus ir kitus, bei nebijoti, kokie esame“.
„(Reikia – red. past.), kad keistųsi nuomonė ir požiūris į tuos žmones (LGBTIQ – BNS), tuo labiau į jaunus“, – sakė Algis.
Jis mano, kad nuo pirmojo prieš keliolika metų sostinėje surengto LGBTIQ parado požiūris į seksualines mažumas Lietuvoje „kažkiek pasikeitė“, tačiau tam reikia ne vieno dešimtmečio.
Buriasi kontrprotestuotojai: „Tamsos armija žygiuoja per Vilnių“
Artėjant LGBTIQ eitynėms, sostinėje prie arkikatedros susirinko iki dešimt kontrprotestuotojų su religine simbolika bei nedidele ant paaukštinimo pastatyta Mergelės Marijos skulptūra.
Anot vieno akcijos organizatorių Jurgio Jonaičio, tikimasi, kad judėjimo „Katalikų tradicija“ rengiamoje bendroje maldoje dalyvaus 50–60 žmonių.
„(Renkamės – red. past.), kad atsilygintume Dievui už „Baltic Pride“ eitynių metu propaguojamas nuodėmes“, – žurnalistams sakė J. Jonaitis.
Organizacijos „Marijos legionas“ atstovė Tyrūnė Joana teigė, kad šeima susideda iš vyro, moters ir vaiko, o Šventajame Rašte „niekur neparašyta, kad Dievas sukūrė gėjus“.
VERSLO TRIBŪNA
Išvykti padirbėti, o kartu atgauti jėgas ir pasipildyti savo energijos resursus vis populiariau, bet ne visi darbdaviai palankiai nusiteikę darbostogų atžvilgiu. Ką laimi reguliariai išvykstantys patys ir leidžiantys išvažiuoti savo darbuotojams, ir kuo rizikuoja verslas, pripažįstantis tik darbą iš biuro?
Informacijos triukšme susitelkti darosi vis sunkiau – ypač vaikams ir jaunimui. Dirbtinių vaizdų ir netikrų naujienų kasdienybėje svarbia tampa erdvė, kurioje galima ne tik vartoti turinį, bet ir jį suprasti, permąstyti, susieti su savo patirtimi. Šiame kontekste kultūra turi didesnę misiją – būti daugiau nei pramoga ar laisvalaikio forma, o kritinio mąstymo, atsparumo pagrindu. Būtent todėl „Baltisches Haus“ kultūrą yra pasirinkusi viena iš trijų pagrindinių savo mecenatystės krypčių.
MO muziejus drauge su didžiuoju mecenatu, prekybos ir laisvalaikio centru „Panorama“ pristatė jau antrą meno patirtį už muziejaus ribų. Savaitgalį „Panoramoje“ atidaryta menininko Ray Bartkaus instaliacija „Juodas kubas“, lankytojus iš greitos kasdienybės įtraukianti į tylos pauzę.
Palangos nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais išgyvena kokybinį virsmą – pirkėjai vis dažniau ieško ne tik kvadratinių metrų, bet ir koncepcijos, architektūrinės dermės bei ilgalaikės vertės. Nekilnojamojo turto industrijoje kalbama, kad geriausiai šiuos lūkesčius atliepia naujas apartamentų kompleksas „Vila Verde Boutique Apartments“. Sparčiausiai besivystančiame kurorto kvartale Vanagupėje jau beveik baigtas įrengti kompleksas reprezentuoja išskirtinį poilsio būsto formatą.
Pasak jos, švietimo įstaigose esą brukami vadovėliai bei „jėga stumiama“ LGBTIQ ideologija.
„Kadangi Lietuva yra katalikiška Marijos žemė, mes negalime visi tylėti, kai tamsos armija žygiuoja per Vilnių iš viso pasaulio suvažiavę“, – teigė Tyrūnė Joana.
„Mes tą blogį norime nugalėti malda. Mes melsimės, viską tvarko Dievas, ne mes. Mūsų ginklas yra malda – ne rėkavimai, ne protestai, ne neapykanta, ne pyktis, bet malda. Mylime šiuos žmones, už juos meldžiamės, prašome jų atsivertimo. Dievas įsakė visus mylėti, tai mylime ir šiuos žmones“, – teigė kontrprotesto dalyvė.
Pasak V. Simonko, eitynėse laukiama dalyvių iš kitų Lietuvos miestų, taip pat Latvijos, Estijos, kitų Europos šalių.
Eisenoje dalyvaus ir trijų politinių atstovai: Liberalų sąjūdžio, Laivės bei Lietuvos žaliųjų partijų politikai.
Buvo skelbta, kad festivalis „Baltic Pride“ 2025 vyks balandžio viduryje Konstituciniam Teismui uždegus žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę.
REKOMENDUOJAME
