D. Trumpo turizmo rinkodaros projektas, arba Ką pamatyti Grenlandijoje

Qeqertarsuaqo miestelio vietiniai žmonės. Idos Marios Odgaard („Ritzau Scanpix“ / AFP) nuotr.

Jeigu kas nors nežinojo, kur ir kas yra Grenlandija, ir kuo ji skiriasi nuo, pavyzdžiui, Islandijos, pastaruoju metu buvo tiesiog priverstas sužinoti. Šiuo požiūriu, JAV prezidento Donaldo Trumpo ekspansinės užmačios suveikė kaip gerai apgalvota turizmo rinkodaros kampanija. Kur kas geriau, negu mums kadaise girdėti šūkiai „Lietuva – drąsi šalis“ arba „Lithuania. Real is beautiful“. O Grenlandija, pasirodo – ir drąsi, ir „beautiful“.

Niekas nepasakys, kiek žmonių atsivertė Grenlandijos žemėlapį ir susiplanavo kelionę į šią atšiaurią, Danijai priklausančią didžiausią pasaulio salą tarp Atlanto ir Arkties vandenynų. Bet kuriuo atveju, įvairūs kelionių gidai suskubo vardinti, ką joje verta pamatyti.

Dar prieš kelias savaites Grenlandija ramiai miegojo žiemos miegu, nugrimzdusi į tamsą, kuri šiuo metų laiku apgaubia šiauriausius pasaulio kraštus. Tačiau išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo svarstymai, kad Amerika perims salą pusiaukelėje tarp Niujorko ir Maskvos, kurioje gyvena 56.000 žmonių, daugiausia inuitų, tarsi išplėšė ją iš poliarinės nakties tamsos. Danija, kuriai Grenlandija priklauso kaip autonominė karūnos dalis, užprotestavo, kad sala neparduodama. Tuo metu Grenlandijos pareigūnai įžvelgė galimybę įtvirtinti teritorijos teisę į nepriklausomybę.