„Telia Lietuva“ vadovė: kas yra pasiruošęs, tas nieko nebijo

Per mažiau kaip mėnesį peticiją, kad būtų didinamas finansavimas gynybai, pasirašė per 50.000 Lietuvos piliečių, taip išreikšdami savo pritarimą iniciatyvai „4 procentai“. Pasirašyta peticija įteikta Lietuvos valdžios institucijoms.

Anot G. Kaminskaitės-Salters, „Telia Lietuva“ taip pat pasisako už tai, kad finansavimas gynybai būtų didinamas.

„Man buvo netikėta, kad planuoti 50.000 piliečių parašų buvo surinkti per rekordiškai trumpą laiką. Kita vertus, ši iniciatyva suvienijo net didžiausius konkurentus – ir krepšinio aikštelėje, ir šalies telekomunikacijų rinkoje, – džiaugiasi „Telia Lietuva“ vadovė. – Tai rodo, kokio aktualumo žmonėms yra šalies saugumo klausimas. Dabar labai svarbu, kad žmonių valia nenusimestų, o taptų įstatyminio dokumento pamatu, kad jam pritartų visos politinės partijos. Žmonės įrodė, kad jie gali susitelkti, ginti laisvę taip pat, kaip tai padarė 1991 m. sausio 13-ąją, kai priešas bandė įvykdyti perversmą ir atkurti sovietinę valdžią, – tai rodo, kad mūsų visuomenė labai sveika.“

Verslas – pasiryžęs mokėti didesnius mokesčius

Anot jos, ši peticija įrodė politikams, kad laikas susitarti ir imtis aktyvių veiksmų gynybai stiprinti, nes tam dabar turime palankų laiką ir galimybes kaip ekonomiškai sparčiai stiprėjanti šalis.

„Mūsų kaimynai lenkai sugebėjo gynybai skirti net daugiau nei 4% nuo BVP, o mums, mažai valstybei, keliama rizika yra dar didesnė, todėl turime siekti gerokai daugiau nei 3% gynybai nuo BVP. Mes su bendraminčiais tikime, kad reikia siekti bent 4%, – įsitikinusi „Telia Lietuva“ vadovė. – Mūsų įmonės ir mūsų iniciatyvos dalyvių vardu galiu patikinti, kad verslas pasiryžęs mokėti didesnius mokesčius, kad didėtų valstybės saugumas.“

Anot jos, tai – ne tik patriotizmas, bet ir „aiškūs verslo interesai“.

„Pavyzdžiui, „Telia“ Lietuvoje į fiksuotojo ir mobiliojo tinklų plėtrą yra investavusi daugiau kaip 1 mlrd. Eur. Mums šias investicijas būtina apginti. Ir mūsų akcininkai, ir įmonės vadovybė yra aiškiai įvardinę, kad mes mokesčiais prisidėsime prie šalies saugumo, – tvirtina „Telia Lietuva“ vadovė. – Tačiau mes nenorime dalyvauti debatuose, kokie tie mokesčiai turi būti. Šis klausimas turi būti atsakytas kompetentingų šalies institucijų, ministerijų. Mes sakome: traktuokite mus kaip vieną galimą finansavimo šaltinį, bet susitarkime dėl mokesčių, kurie verslui būtų pakeliami.“

Verslas jau ruošiasi

Ji pritaria idėjai, kad verslo indėlis didinant šalies gynybos pajėgumus nebūtinai gali būti tik sumokėti didesni mokesčiai.

„Verslas jau dabar dalyvauja pasiruošime atremti bet kokią geopolitinę grėsmę. Pavyzdžiui, kai 2023 m. liepą Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas, mes buvome, matyt, stipriausia kibernetinio saugumo sala Europoje. Nors matėme, kad priešo veiksmai tuo metu buvo labai suaktyvėję, bet mes sugebėjome valstybių lyderiams užtikrinti nuolatinį saugų ryšį, – prisimena „Telia Lietuva“ vadovė. – Kibernetinė sauga – kasdienis rūpestis ir mes ją sugebame užtikrinti.“

Anot jos, „Telia Lietuva“ kolektyvas galimai grėsmei ruošiasi ir mokydamasis teikti pirmąją pagalbą, kad agresijos atveju būtų gelbėjamos gyvybės, taip pat užsako dar daugiau detalių dronams gaminti, kuriuos tieks savanoriams, svarstomas darbuotojų prašymas išleisti juos karinėms pratyboms ne atostogų sąskaita.

„Kiekvienos įmonės prisidėjimas, kad ir suteikiant darbuotojams sąlygas mokytis tam tikrų karinių dalykų, turėtų būti integrali viso pasiruošimo gynybos stiprinimui dalis“, – mano „Telia Lietuva“ vadovė.

Reikia glaudesnės koordinacijos

Tačiau ji įsitikinusi, kad be didelių investicijų, didelio ryžto daug nepasieksime, todėl labai svarbu susitarti dėl tinkamo šalies gynybos finansavimo.

G. Kaminskaitė-Salters taip pat mini, kad reikalingos ir atskirų bendrovių papildomos investicijos, kurios padėtų, pavyzdžiui, užtikrinti saugų ir patikimą ryšį.

„Mes į papildomą saugumą investuojame nuolat, bet būtinas požiūris, kaip įvairias funkcijas vykdančios institucijos turėtų bendradarbiauti, kur investicijos labiausia reikalingos, kad bendromis jėgomis galimai maksimaliai padidintume saugumą, pavyzdžiui, telekomunikacijų, energetikos ir finansų įmonių. Norėtųsi matyti bendrą paveikslą“, – svarsto „Telia Lietuva“ vadovė.

Nors, anot jos, toks procesas vyksta, bet jis turėtų vykti sparčiau, didesnėmis apimtimis ir konkretesniais sprendimais.

Mokosi iš kolegų Ukrainoje

„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su kolegomis Ukrainoje. Jų patirtis, kaip likviduojamos priešo nutrauktos elektros linijos ir elektros tiekimas į komunikacijos bokštus ar kitus įrenginius, atstatomi pažeisti požeminiai kabeliai ir kita infrastruktūra, kaip telekomunikacijų specialistams tenka dirbti ypač pavojingose zonose su neperšaunamomis liemenėmis rizikuojant gyvybe – tai karo realybė, kuriai privalome pasiruošti taikos metu, – Ukrainos kolegų patirtimi dalinasi „Telia Lietuva“ vadovė. – Labai svarbu nesislėpti nuo tokių realijų, kai nuožmus priešas šalia, o išnaudoti šį kritinį laiką pasiruošimui, papildomai investuoti į mūsų tinklo saugumą ir apsaugą, specialistų mokymui ir mobilizavimui. Kas yra pasiruošęs, tas nieko nebijo, – jo visi bijo.“

Todėl, anot jos, iš politikų tikimasi ramaus ir užtikrinto, nuoseklaus ir tvirto pasiruošimo blogiausiam atvejui: „O kai jam pasiruoši, paprastai jis neįvyksta.“

Stipriname gynybą ir investuotojų pasitikėjimą

„Investavimas į mūsų gynybą užsienio kolegų ir partnerių yra matomas kaip absoliučiai teisingas žingsnis. Tai taip pat sąlyga, kad ir toliau sulauktume užsienio investicijų. Beje, mūsų akcininkas ir toliau investuoja į „Telia Lietuvos“ plėtrą, didina darbuotojų skaičių plečiamuose padaliniuose, – teigia „Telia Lietuva“ vadovė. – Ir priešingai, jei mes nesiruoštume blogiausiam, tikėdamiesi, kad to nebus, atrodytume nerimtai ir investuotojams keltume abejones dėl mūsų patrauklumo. Privalome investuoti į savo gynybą, kad išsaugotume pasaulio pasitikėjimą mūsų valstybe.“

Ji priminė, kad šiemet Lietuvoje vyks bent treji rinkimai, o tai dirva pasireikšti populistams bei tokioms politinės jėgoms.

„Todėl mūsų valdžia – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė – turi atkreipti dėmesį į visuomenės ir verslo balsą, susivienyti, kad iniciatyva už didesnį finansavimą gynybai „4 procentai“ bei jiems įteikta peticija virstų įstatymu ir galėtume operatyviai atrasti reikalingą finansavimą“, – ragina G. Kaminskaitė-Salters.