B. Badre. Europos demokratijai reikia sugrąžinti viduriniąją klasę

Vidurinioji klasė ilgą laiką buvo demokratinio stabilumo pagrindas, skatinantis ekonomikos augimą, patvirtinantis institucijų teisėtumą ir perduodantis pilietines vertybes. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vidurinioji klasė visuose Vakaruose nyksta. Daugelis piliečių mano, kad sunkus darbas nebeatsiperka, socialinis mobilumas – tik svajonė, o valdantysis „elitas“ atitrūkęs nuo paprastų žmonių poreikių.

Nuo Prancūzijos iki Didžiosios Britanijos ir Amerikos „Rūdžių juostos“ simptomai tie patys: regionai ištuštėję nuo pramonės šakų, kurios juos kadaise palaikė, pragyvenimo šaltiniai pakitę dėl technologinių pokyčių, o šeimos dirba daugiau už mažiau. Prancūzijoje vienas iš penkių vidutines pajamas gaunančių namų ūkių dabar išleidžia daugiau, nei uždirba. JAV vidutinis darbo užmokestis 2018 m. turėjo maždaug tokią pat perkamąją galią kaip ir prieš 40 m.

Tačiau ekonominiai duomenys yra tik dalis istorijos. Už skaičių, rodančių stagnuojantį darbo užmokestį arba mažėjančias viduriniosios klasės gretas, slypi realūs namų ūkiai, gyvenantys realiose bendruomenėse visame pramoniniame pasaulyje. Prancūzijoje turtas, išsilavinimas ir galimybės sutelktos keliuose didžiuosiuose miestuose; likusioje šalies dalyje – kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose, įskaitant tuos, kurie kadaise buvo pramonės centrai, – vis labiau mažėja pragyvenimo lygis ir kyla politinis pyktis. Panaši padėtis yra ir JAV. Nors miestų atgaivinimo iniciatyvos padėjo atsigauti kai kuriems „Rūdžių juostos“ miestams, pavyzdžiui, Pitsburgui ir Detroitui, daugybė miestų, kuriuose nebeliko padorių darbo vietų, toliau nyksta, o socialinis ir pilietinis pasitikėjimas žlunga.