Laukiniai vakarai sugrįžta: gerės sąlygos kontrabandininkams
Svarbu suprasti, kad auginant maistą ūkininkai turėtų naudoti tik oficialiai patvirtintus augalų apsaugos produktus. Jų sudėtis būna aiški, saugumas – ištirtas ilgus metus vykdomų mokslinių tyrimų, tad tinkamai naudojami augalininkystėje jie neužteršia maisto ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai ar aplinkai.
Tuo tarpu šešėlinėje rinkoje esančios klastotės ar nelegalūs produktai yra it Trojos arklys – kontrabandinių produktų saugumo niekas netiria, kartais jų sudėtyje naudojamos draudžiamos, sveikatai pavojingos medžiagos. Tad įvežamų pesticidų kontrolė yra labai svarbi užduotis.
Nors ES reglamentai AAP perpakavimo tiesiogiai nedraudžia, tokiai veiklai nėra ekonominės logikos, ir ji lieka landa nelegalių pesticidų platintojams. Todėl Lietuvoje prieš 6 m. buvo įvestas draudimas importuoti perpakuotus tapačius AAP siekiant užkardyti falsifikatų patekimą į rinką.
Iki tol kontrabandininkai dažnai prisidengdavo ir piktnaudžiaudavo palengvinta paralelinės prekybos schema: oficialiuose dokumentuose nurodydavo, kad gabena perpakuotus originalius pesticidus, o realybėje įveždavo nelegalius, neaiškios sudėties mišinius.
2019 m., įvedus perpakuotų pesticidų importo draudimą, situacija pasitaisė. Jeigu iki tol Valstybinės augalininkystės tarnybos puslapyje buvo publikuojami keturi lapai įvairių tariamai lygiagrečiai importuojamų produktų, po draudimo įvedimo šis skaičius smarkiai sumažėjo.
Tai rodo, kad anksčiau dalis produktų buvo naudojama kaip priedanga įvežti falsifikatus, kurių sudėtis, pagaminimo data ar kilmė likdavo neaiški. Apie tapačių produktų perpakavimą kaip priedangą falsifikatų tiekimui rinkai rodo ir ne viena administracinė byla. Prieš kelis metus buvo bandoma įvežti tonas nelegalių produktų būtent jų tiekimą rinkai legalizuojant tapačių produktų prekybos taisyklėmis.
Taigi, naujausia įstatymo redakcija ir siūlomas draudimo atsisakymas yra akivaizdus žingsnis atgal, kuris ne tik padidins šešėlinę rinką ir kels riziką vartotojui bei aplinkai, bet ir pakenks sąžiningiems ūkininkams, gamintojams bei prekybininkams. Verslai, kurie laikosi teisės aktų ir tiekia bei renkasi legalius produktus, jau dabar patiria konkurencinį spaudimą dėl nelegalios produkcijos antplūdžio.
O jei draudimas importuoti perpakuotus tapačius pesticidus bus panaikintas, legalūs prekeiviai susidurs su dar didesniais iššūkiais, nes rinkoje padaugės falsifikatų, kurių kaina gali būti mažesnė vien dėl to, kad jie gaminami apeinant visus saugos ir kokybės standartus.
Šis teisės aktų pakeitimas taip pat rodo atsainų požiūrį į valstybės biudžeto pajamas. ES intelektinės nuosavybės apsaugos tarnybos duomenimis, dėl šešėlinės augalų apsaugos produktų rinkos Lietuva kasmet praranda apie 12-44 mln. Eur. Visiškai nesuprantama, kodėl dabar siūloma priimti pakeitimą, kuris tik dar labiau paskatins šešėlinę rinką ir sumažins mokesčių surinkimą. Ir tai daroma tuo metu, kada Vyriausybė ieško visų įmanomų būdų surinkti daugiau pinigų į biudžetą, kad būtų galima finansuoti šalies gynybos poreikius.
Atsakingos institucijos turėtų ne liberalizuoti reikalavimus, o priešingai – stiprinti maisto saugos užtikrinimo mechanizmus ir ieškoti būdų, kaip sumažinti falsifikuotų produktų patekimą į rinką. Teisėsaugos pareigūnai jau anksčiau Lietuvoje yra nustatę didelio masto nelegalių augalų apsaugos produktų prekybos atvejų – jei dabar sugrįšime prie senosios tvarkos, tokių atvejų neišvengiamai daugės.
Įžvalgos autorė – Zita Varanavičienė, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė
