Tikroji Ukrainos vertė

Niekada nebuvo iki galo aišku, ką Ukraina turėjo gauti iš šio susitarimo. Tačiau, kad ir kokios būtų detalės, Ukrainos vertės negalima susiaurinti iki sandorio dėl naudingųjų iškasenų. Šalies likimas gali pakeisti geopolitinę tvarką ir dešimtmečiams pakeisti jėgų pusiausvyrą Europoje ir už jos ribų.

Nepaisant D. Trumpo ir J. D. Vance'o siauro apibūdinimo, Ukraina yra kur kas daugiau nei maža, naudingųjų iškasenų turtinga šalis, kovojanti su daug didesniu agresoriumi. Antrojo pasaulinio ir Šaltojo karo metais Ukraina buvo sovietų karinės galios ramstis, ji tebėra svarbus žemės ūkio produktų, kvalifikuotos darbo jėgos ir technologinių inovacijų šaltinis.

Rusijos prezidentas V. Putinas supranta Ukrainos strateginę vertę ir laiko ją itin svarbia savo neoimperialistiniam projektui. Ukraina buvo pagrindinis SSRS karinio pramoninio komplekso centras, kuriame buvo gaminami lėktuvai, laivai ir tankai, taip pat jiems gaminti reikalingas aliuminis ir plienas. Charkive buvo gaminamas kultinis tankas T-34, kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo pagrindinis sovietų kariuomenės ramstis, o Nikolajevo laivų statyklose buvo gaminami grėsmingiausi sovietų karinio jūrų laivyno kreiseriai ir povandeniniai laivai.

Ukraina labai prisidėjo prie karo veiksmų. Septyni milijonai ukrainiečių karių – daugiau nei penktadalis Raudonosios armijos – kovojo prieš nacistinę Vokietiją. Daugelis iš jų buvo aukšto rango karininkai, tarp jų maršalas Semionas Timošenka, vienas svarbiausių sovietų pergalės architektų.

Šaltojo karo metais Ukrainos strateginė svarba išaugo. Ukrainos fizikai buvo branduolinio mokslo priešakyje – jie atliko pirmuosius sėkmingus SSRS branduolinio dalijimosi eksperimentus, sukūrė gyvybingus branduolinius sprogmenis ir padėjo pagrindus sovietų branduolinio ginklo programai.

Be mokslinių tyrimų, Ukraina buvo pagrindinė branduolinių raketų gamintoja. Ji gamino kai kurias galingiausias SSRS tarpžemynines balistines raketas (ICBM), įskaitant R-36, kurią NATO pavadino „SS-18 Satan“. Ukraina išliko neatsiejama Rusijos branduolinio arsenalo dalis iki pat 2010-ųjų, nes pagamino 15% jos sunkiųjų bunkerių pagrindu veikiančių tarpžemyninių balistinių raketų.

Be to, pirmąsias ICBM suprojektavo ukrainiečių inžinierius Sergejus Koroliovas, būdamas politiniu kaliniu. Išėjęs į laisvę, jis tapo pagrindiniu SSRS raketų konstruktoriumi, vadovavo komandai, kuri paleido pirmąjį pasaulyje palydovą „Sputnik 1“, pasiuntė pirmuosius zondus į Mėnulį ir pirmąjį žmogų į kosmosą.

Nors Rusija teigia esanti vienintelė SSRS įpėdinė, Ukraina paveldėjo didelę dalį karinių pajėgumų. Kai 1991 m. paskelbė nepriklausomybę, ji turėjo 1,5 mln. karių ir nemažą karinį jūrų laivyną. Ji taip pat turėjo trečią pagal dydį pasaulyje branduolinį arsenalą, tačiau dėl tarptautinio spaudimo Ukraina sutiko atsisakyti savo kovinių galvučių ir perduoti jas Rusijai mainais į JAV, Jungtinės Karalystės ir – ironiška – pačios Rusijos saugumo garantijas. Ukraina taip pat sutiko pasidalyti Juodosios jūros laivyną, perduodama arba parduodama Rusijai daugumą savo laivų.

Net ir savanoriškai atsisakiusi didelės dalies savo karinės galios, Ukraina išlieka strategiškai svarbi dėl savo didžiulių žemės ūkio, gamtos ir pramonės išteklių. Be to, jos pasipriešinimas Rusijos tironijai suformavo kvalifikuočiausias ir mūšiuose išbandytas karines pajėgas Europoje.

Tačiau Rusija yra pasiryžusi pakirsti Ukrainos jėgą, ištuštindama jos išteklius ir prievarta pašaukdama dešimtis tūkstančių vyrų, ypač etninių mažumų atstovų, iš jos okupuotų teritorijų. Daugiau kaip 43.000 žmonių iš Krymo ir 48.000 iš Rytų Ukrainos buvo išsiųsti kovoti už Rusiją. O Ukrainos gamtos turtai grobstomi: Rusija perėmė retųjų žemių telkinių, esančių jos okupuotuose regionuose, kontrolę.

Jei Ukraina patektų Rusijos kontrolėn, tai labai sustiprintų rusų karinę pramoninę bazę. Ukraina tapo pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronų technologijos lydere, naudojančia oro dronus Rusijos amunicijos sandėliams atakuoti ir jūrų dronus Rusijos Juodosios jūros laivynui paralyžiuoti. Be karybos, Ukraina turi dinamišką technologijų sektorių – naujausią skaitmeninės valdžios platformą „Diia“, kurią neseniai pritaikė Estija.

Jei Ukraina bus palikta likimo valiai, kaip, atrodo, ketina padaryti JAV, pasekmės pasauliui bus gana skausmingos. Ukraina, vadinama Europos duonos kepalu, yra viena didžiausių žemės ūkio produktų eksportuotojų pasaulyje. Ją užgrobusi, Rusija kontroliuotų 12% visų pasaulyje parduodamų kalorijų, įskaitant trečdalį kviečių, pusę saulėgrąžų aliejaus, ketvirtadalį miežių ir penktadalį kukurūzų. Tai taip pat leistų Putinui kontroliuoti Ukrainos anglies ir gamtinių dujų atsargas.

Didžiuliai Ukrainos pramonės ir žmogiškieji ištekliai kadaise padėjo SSRS tapti pasauline galybe. Dabar dėl nepalankaus paliaubų susitarimo šalis gali atsidurti Rusijos įtakos zonoje ir sudaryti sąlygas V. Putinui įgyvendinti savo neocarinę svajonę.

Turėdama galimybę naudotis Ukrainos karine galia, pramonės pajėgumais, gamtos, žmogiškaisiais ir technologiniais ištekliais, Rusija iš nusilpusios šalies, kurios ekonomika mažesnė nei Teksaso, galėtų tapti daug pavojingesne priešininke, galinčia kelti grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir daugeliui kitų šalių. Kadangi JAV dabar vis dažniau veikia Rusijos interesais, remti Ukrainą Europai yra ne tik moralinis imperatyvas. Tai – egzistencinė būtinybė.

Komentaro autorė – Anastassia Fedyk, Kalifornijos universiteto Berklyje finansų docentė.  

Autorių teisės: Project Syndicate, 2025.