A. Juodeikis. Gamtos stichijų žalų rekordai – ką jie reiškia verslui?
Audros, liūtys, potvyniai, stambios krušos stabdo įmonių veiklas, gadina įrenginius ir kainuoja gyvybes – tai reiškia, kad kompetencija numatyti ir valdyti verslo rizikas tampa vis svarbesnė ir būtinesnė. Be to, didelių gamtos stichijų metu milžiniškas krūvis tenka gelbėjimo tarnyboms, greitosios medicinos pagalbos sektoriui, kurie būna atitraukiami nuo įprastos veiklos ir turi veikti kriziniu režimu.
„Lietuvos draudimo“ (LD) duomenys rodo, kad per pastaruosius 3 metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius Lietuvoje išaugo 75%. Turint omenyje, kad esame didžiausias šalies draudikas, turintis didžiausią draudėjų skaičių šalyje, – šis augimas labai reikšmingas ir rodantis naujas tendencijas.
Šių metų liepos pabaigoje didelėje Lietuvos dalyje prasiautusi audra tapo didžiausia istorijoje pagal registruotų žalų skaičių – po jos LD žalų ekspertai sulaukė daugiau nei 8.000 kreipinių, kurių nuostoliams padengti buvo skirta 5,8 mln. Eur išmokų. Visgi niekas negali atmesti prielaidos, kad kitąmet turėsime naują „didžiausią“ audrą šalyje.
Tačiau akivaizdu, kad Lietuva nėra išskirtinė ir kitos šalys taip pat susiduria su gamtos stichijų padariniais. Pavyzdžiui, „Insurance Information Institute“ duomenimis, 2023 m. JAV draudikai kompensavo apie 60 mlrd. JAV dolerių nuostolių, kuriuos sukėlė itin nuožmios audros, kai vienu metu veikia daug griaunančių jėgų – stiprus vėjas, liūtis, žaibavimas ir kruša. Remiantis statistika, analogiški didelių audrų nuostoliai JAV 2022 m. siekė perpus mažesnę sumą, tai yra 31 mlrd. JAV dolerių.
Šios tiek vietinės, tiek globalios tendencijos aiškiai parodo, kad įmonėms potencialių gamtos stichijų žalų būtina nebeignoruoti ir pradėti tikslingai valdyti su jomis susijusias rizikas. Viena to dedamoji – draudimo apsauga. Tačiau ir be jos būtina imtis aktyvių veiksmų, siekiant apsaugoti savo turtą nuo stichinių nelaimių. Pirmiausia reikėtų įvertinti visas galimas rizikas, kurias verslui kelia stichinės nelaimės, jas prioritetizuoti, parengti prevencinius veiksmų planus ir investuoti į infrastruktūrą, kuri padėtų sumažinti žalos riziką.
Pavyzdžiui, JAV pastaruoju metu itin išaugo krušos sukeliami finansiniai nuostoliai. Pernai jie siekė 6,1 mlrd. JAV dolerių, arba daugiau nei per pastaruosius dvejus metus kartu paėmus. JAV rinkoje veikiantys draudikai ragina rinktis tinkamą stogo dangą – tvirtas čerpes ar metalo skardą, ir į tai atsižvelgia, nustatydami kainodarą konkrečiam draudimo objektui. Panašias tendencijas, augant stichinių nelaimių skaičiui, ateityje galime pradėti stebėti ir Lietuvoje.
Kartu prie rizikų valdymo turi prisidėti ir valstybė. Patirtų gamtos nelaimių ir didelių gaisrų fone neretai dalinami pažadai, kad mokesčių mokėtojų lėšomis bus kompensuoti neapsidraudusiųjų patirti nuostoliai. Tai nėra tvarus sprendimas, kuris skatintų verslą ir gyventojus imtis konkrečių nuostolių prevencijos veiksmų. Tai sukuria iliuzinės apsaugos tikimybę ir neskatina žmonių bei verslo rūpintis savo turtu.
Prognozuojama, kad žala, kurią sukelia gamtos stichijos nelaimės, ateityje tik didės. Todėl būtina kartu formuoti atsakingą požiūrį į šios rizikos valdymą. Radikaliai keičiantis orams ir augant gamtos stichijų grėsmėms, taip pat turi keistis ir mūsų visų – verslo, visuomenės, sprendimų priėmėjų – požiūris į šias rizikas. Nebeturime prabangos manyti, kad „man galbūt nieko nenutiks“, reikia paruošti namų darbus, pasirūpinant savo turto apsauga ar verslo tęstinumo užtikrinimu.
Komentaro autorius – Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius
