Formalus dialogas
Finansų ministerija (FM) pavasarį paskelbė pasiūlymus dėl papildomo gynybos finansavimo šaltinių, siekiant nustatyti tvarų ne mažiau kaip 3% bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimą krašto apsaugai. Tam steigiamas Gynybos fondas, į kurį nuo 2025-ųjų pateks pajamos iš padidinto pelno mokesčio, alkoholio, tabako ir degalų akcizų, pratęsto bankų solidarumo įnašo ir kitų šaltinių.
Liepai baigiantis, FM paskelbė derinimui tą kitą šaltinį: Saugumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nuo 2025 m. liepos nustatyti papildomą 10% mokestį nuo ne gyvybės draudimo įmokų, išskyrus fizinių asmenų mokamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokas.
Naujas mokestis paliestų būsto, kasko automobilių draudimą, papildomą sveikatos draudimą, kuriuo darbdaviai draudžia gyventojus.
Derinimo tarp institucijų ir su verslu metu naujam mokesčiui pritarė toli gražu ne visi.
Prieš pasisakė Lietuvos draudikų asociacija: ji teigia, kad naujas mokestis turės neigiamą poveikį draudimo paslaugų vartotojams ir plačiai verslo sektorių grupei, taip pat investicinei aplinkai, konkurencingumui, padidins kainas, „sumažins išdraustumą“, be to, atsiras naujo mokesčio administravimo kaštai.
Pasak draudikų, savo esme siūlomas naujas mokestis yra vartojimo mokestis. Tokių mokesčių finansinė našta nugula ant vartotojo pečių, taigi, daro įtaką kainai.
Beje, rugpjūčio 22 d. baigėsi Saugumo įnašo įstatymo projekto derinimo su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis laikotarpis. Verslą vienijančios organizacijos piktinasi, kad projekte nesimato viešųjų konsultacijų metu teiktų verslo įvertinimų – matant tokį „dialogo“ rezultatą, peršasi mintis, kad valdžia yra apsisprendusi dėl šio mokesčio likimo ir, nepaisant visuomenės vertinimo, draudimo akcizas bus priimtas.
Verslo asociacijų atstovai perspėja: vadinamasis saugumo įnašas, kuriuo siekiama apmokestinti draudėjų (klientų) įmokas, atsilieps ir įmonėms: siūlomas draudimo akcizas labiausiai paveiktų transporto, statybų ir žemės ūkio sektorius. Sunkumų pajaus ir daugiau verslų, bet pastarieji sektoriai draudimo paslaugas naudoja kur kas plačiau.
Draudimo akcizas turėtų nepageidaujamų pasekmių ir Lietuvos konkurencingumui kitų šalių atžvilgiu. Ypač tai gali pajausti transporto sektorius, kuris ir taip turi vis mažiau galimybių konkuruoti su užsienio valstybėmis, pirmiausia – dėl vis griežtesnės ir neproporcingos reguliavimo aplinkos.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) naują mokestį vadina nepamatuotu ir neatsakingu. Nepamatuotu todėl, kad, viena vertus, nėra tinkamai išdiskutuotas su sektoriaus atstovais ir nėra gerai įvertinta jo žala, palyginti su nauda, kurios tikimasi Gynybos fondo kontekste. Neatsakingu todėl, kad papildomas draudėjų (klientų) įmokų apmokestinimas neigiamai atsilieptų ir gyventojų, ir verslo išlaidoms ir priverstų kentėti galutinius vartotojus.
LPK pasisako prieš sektorinių mokesčių kūrimą: išskirtinai vienam sektoriui užkraunami didesni kaštai sunkina ir taip nepavydėtiną kai kurių įmonių padėtį bei kuria nepasitikėjimą mokesčių sistemos stabilumu.
Pasak Martyno Banio, EY Mokesčių skyriaus vyr. darbo grupės vadovo, po FM siūlymo rinka liko nustebusi: naujas mokestis atrodo kaip stiprus galvos skausmas, nes tai – ir papildoma finansinė našta, ir daugybė administracinių klausimų, susijusių su naujo mokesčio apskaičiavimu, surinkimu, deklaravimu ir sumokėjimu.
Naujam mokesčiui nepritaria ne tik verslas ir opozicija – prieš pasisako ir valdančiosios koalicijos partnerių Laisvės partijos valdoma Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Tiesa, iš suinteresuotų ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų pateiktų pastabų vienintelė EIM išreiškė principinį nepritarimą Saugumo įnašo įstatymo projektui.
Ministerija jam nepritaria dėl išaugančios finansinės naštos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie naudojasi draudimo paslaugomis.
Aušrinės Armonaitės vadovaujama ministerija atkreipė dėmesį, kad „daugumoje kitų šalių, kurios taiko didesnį, nei siūloma, saugumo įnašo dydį, šis mokestis taikomas tik daliai draudimo įmokų, o ne beveik visoms, kaip siūloma taikyti Lietuvoje“. Antai Suomija išimtis taiko nelaimingų atsitikimų, sveikatos, kredito ir kt. draudimui, Vokietija – sveikatos draudimui. Kitos šalys taiko mažesnius nei įprasti tarifus tam tikriems draudimo produktams.
„Saugumo įnašas pristabdytų sektoriaus augimą Lietuvoje, nes sumažėtų neprivalomų draudimo produktų vartojimas – taip būtų toliau išlaikoma prastesnė šio sektoriaus situacija kitų ES šalių kontekste“, – konstatuoja EIM.
Pabrėžiama, kad naujasis įnašas sukurs papildomų biurokratinių sunkumų: „Projekte nustatytas įpareigojimas ūkio subjektams pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai saugumo įnašo deklaraciją pasibaigus mokėjimo laikotarpiui. Pažymėtina, kad šis reikalavimas sukels ūkio subjektams papildomą administracinę naštą.“
Kol kas atrodo, kad naujo mokesčiai iniciatoriai ir jo užtarėjai nelinkę reaguoti nei į ekspertų, nei į koalicijos partnerių pastabas ir perspėjimus. Pro ausis, kaip dažnai būna, prasprūdo ir verslo balsas. Vadinamasis dialogas liko formalumas.
Seimo valdantieji teigia, kad rudens sesijoje bus stengiamasi „bent išdiskutuoti Vyriausybės pateiktą projektą“, o galbūt ir jį priimti.
Tačiau šiuos planus gali pakeisti nauja valdžia. Apie tai užsimena ekspremjeras Algirdas Butkevičius, priklausantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai. Jis neatmeta galimybės, kad lapkričio viduryje ir gruodį dirbti pradėjusi nauja valdžia, diskutuodama dėl kitų metų biudžeto, gali peržiūrėti įstatymą dėl papildomo draudimo apmokestinimo.
