V. Kamarevcevas. Nerimas ir nežinia: ES skaitmeninės dėklės belaukiant
                                                                                            
                                                                                    Visgi, e. paslaugų teikėjai Lietuvoje, įskaitant e. komercijos, sveikatos, finansų, telekomunikacijų, energetikos, transporto ir kitus, nežino, kaip pasiruošti ES skaitmeninės dėklės diegimui. Mat iki šiol nėra tiksliai žinoma, kaip bus įgyvendinta visoje Bendrijoje vieninga elektroninės atpažinties sistema.
Žadama, jog naujoji ES dėklė (angl. EU Digital Identity Wallet, EUDIW) iš esmės transformuos e. paslaugų rinką visoje Bendrijoje, užtikrins saugumą, privatumą ir didins vartotojų pasitikėjimą viešosiomis paslaugomis. Visgi, privataus sektoriaus atstovams galvos skausmą kelia tai, jog jos įgyvendinimas pareikalaus daug resursų.
Tie verslai, kurie bus įpareigoti į savo e. sistemas įsidiegti ES dėklę, t. y., užtikrinti saugų vartotojo tapatumo nustatymą, privalės ne tik pritaikyti naująjį įrankį, bet ir toliau palaikyti jau esamas e. atpažinties priemones, kuriomis iki šiol naudojosi jų klientai. Pavyzdžiui, vartotojo vardą ir slaptažodį, SMS autentifikaciją, biometriką, „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ir kitas. Mat siekiant išvengti atskirties, dėklės naudojimas vartotojams bus savanoriškas ir šie negalės būti verčiami ja naudotis.
Iš dalies šį procesą galime sulyginti su maitinimo sektoriumi. E. paslaugas siūlantis verslas – kaip restoranas, kuris privalo užtikrinti patiekalų, o šiuo atveju – e. atpažinties priemonių, įvairovę. Ar naujoji ES dėklė bus populiariausias „patiekalas“, parodys tik laikas.
Tačiau kur kas didesnį nerimą nei vieno „patiekalo“ integracija turėtų kelti tai, jog verslas privalės išplėsti visą meniu, t.y. integruoti ne tik nacionalinę, bet ir visų kitų šalių narių dėkles. Paimkime, pavyzdžiui, energetikos sektorių. Elektros tiekėjai privalės užtikrinti, jog bet kuris ES pilietis, atvykęs gyventi į Lietuvą ir norėdamas pasirašyti sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, tai galėtų padaryti naudodamasis savo šalies dėkle.
Iš principo vieningos europietiškos skaitmeninės tapatybės sistemos idėja leisti asmenims jungtis prie įvairių e. paslaugų nepriklausomai nuo ES valstybės, kurioje jie gyvena – graži. Visgi pažengusios valstybės jau turi tokias galimybes, o naujosios priemonės įgyvendinimas atneš milžiniškas apkrovas IT, teisės ir kitų skyrių specialistams. Be to, tai pareikalaus ir daug finansinių išlaidų. Tad kyla klausimas, ar valdžia prisiims lyderystę diegiant šitą priemonę?
Verslas – įkaitai, vartotojai – tik stebėtojai
Žvelgiant į rinkos dalyvius matyti, jog tarp privataus sektoriaus atstovų kyla nerimas, tačiau konkrečių žingsnių, padėsiančių verslui pasiruošti naujosios ES skaitmeninės tapatybės sistemos diegimui, vis dar nėra. Šiandien paslaugų teikėjai gali tik apsišarvuoti kantrybe ir stebėti, kada bus priimti įgyvendinamieji teisės aktai. O tuomet – peržiūrėti, kokios dėklės atsiranda rinkoje, ir įsivertinti, kaip jas pritaikyti savo sistemose.
Tačiau tie verslai, kurie nenori tik sėdėti sudėję rankas, jau dabar gali susipažint su kai kuriomis būsimosios dėklės funkcijomis ir taip padėti pamatus būsimo įrankio integracijai. Lietuvoje jau turime priemonių, kurios veikia panašiai kaip ES dėklė. Pavyzdžiui, su „Smart-ID“ programėle galima anonimiškai patvirtinti asmens amžių. Tai ypač aktualu alkoholio prekybos sektoriui, internetinių lošimų ir kitoms platformoms, kuriose būtina užtikrinti, jog paslaugos ar prekės nepakliūtų į jaunesnių nei privaloma pirkėjų rankas.
Kalbant apie vartotojus, jie šiame procese – tik stebėtojai, negalintys išsakyti savo nuomonės ir neturintys balso teisės. Šiuo metu vykstančius ES dėklės kūrimo procesus jie gali tik stebėti iš šono.
Vis dėlto, nepaisant rimtų iššūkių ES skaitmeninė dėklė stumiasi į priekį ir bus įgyvendinama keliais etapais. Pirmiausia, per 6–12 mėnesių nuo šių metų gegužę įsigaliojusio naujojo eIDAS2 reglamento turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Tuomet per sekančius 24 mėnesius nuo priimto įgyvendinamojo teisės akto Bendrijos narės turės sukurti ir pristatyti bent vieną dėklę.
Taigi, pirmosios priemonės turėtų pasirodyti 2026 metų pabaigoje, o apskritai e. paslaugų teikėjai dėkles privalės įsidiegti iki 2027 metų pabaigos. Tad verslui svarbu akylai stebėti ateinančius pasikeitimus, nes su papildoma našta atsiras ir naujos galimybės.
Komentaro autorius – Viktoras Kamarevcevas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje.