Apie saugumą, mokesčius ir atsakomybę
Vyriausybės inicijuoto vadinamųjų gynybos mokesčių paketo tikslas – padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP). Jį įteisinantis įstatymas priimtas 107 parlamentarams balsavus už, dviem balsavus prieš ir 18 politikų susilaikius.
„Tai geriausios investicijos į taiką“, – pareiškė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji pabrėžė, kad „yra stiprus signalas“, jog tokiam gynybos finansavimui yra politinis palaikymas.
Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašyti perduotas paketas numato tokius mokestinių įstatymų pakeitimus: metams pratęstas bankų solidarumo įnašas, padidintas pelno mokesčio tarifas bei akcizai degalams, alkoholiui ir tabakui, taip pat kitos mokestinės priemonės, tokios kaip dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimas civilinei saugai stiprinti.
Jeigu prezidentas nė vienai iš šių priemonių neprieštaraus ir priimtieji įstatymai bus pasirašyti iki liepos 1 d., visi jie įsigalios nuo 2025 m. pradžios.
Iš visų šių sprendinių kitąmet į Gynybos fondą bus papildomai surinkta daugiau kaip 250 mln. Eur, 2026 m. – virš 425 mln. Eur, 2027-aisiais – apie 440 mln. Eur.
O krašto apsaugos sistemos papildomo finansavimo poreikis, siekiant jai skirti bent 3% BVP, 2025-aisiais bus bene dvigubai didesnis, nei bus surinkta į Gynybos fondą. Bet 2026 ir 2027 m. surinkimas į naująjį fondą beveik pasivys karinio finansavimo poreikius.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad trūkstamų lėšų planuojama surinkti iš papildomo pasiskolinimo, įskaitant iš specialiai išleistų obligacijų bei taupymo lakštų.
Be to, dėl sparčiau, nei prognozuota, augančios ekonomikos valstybė turės galimybę 2025-aisiais perdėlioti asignavimus taip, kad gynybai atitektų didesnės lėšos, nei planuota.
Finansų ministrė taip pat teigia, kad jau šiemet gali pavykti pasiekti 3% BVP skyrimą krašto apsaugos sistemai.
„Matant atnaujintas ekonomines projekcijas, tikėtina, kad jau šiemet padidinsime finansavimą gynybai ir skirsime iš skolintų lėšų papildomų lėšų, reikalingų avansiniams mokėjimams oro gynybos sistemoms ir kitiems poreikiams. Tai tikėtina, kad jau šiemet Lietuva pasieks 3%“, – sakė ministrė.
Šių metų biudžete numatyta, kad kariniams tikslams iš biudžeto bus skirta 2,77% BVP, t. y. 2,092 mln. Eur. Iki 3% BVP ribos trūksta maždaug 165–180 mln. Eur.
„Dalykų, dėl kurių galime susitarti, pasirodė, yra ne tiek ir mažai. Galbūt poveikis 2025 m. dėl kompromisų, kuriuos teko padaryti vardan visų sprendimo priėmimo nebus toks, koks būtų optimalus, šiek tiek mažesnis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Bet 2026 m., kai pelno mokesčio padidintas tarifas papildys fondą pakankamai ženkliai, tada galima kalbėti apie stabilų ir tvarų finansavimą, kuris užtikrintų apmokėjimą sąskaitų tų pirkinių, kuriuos dabar matome kaip neišvengiamai būtinus, kaip oro gynybos stiprinimas, nacionalinė divizija, šaukimo reforma, Vokietijos brigada“, – pažymėjo ji.
Dalis valdančiųjų anksčiau nepritarė, kad savivaldybės labiau prisidėtų prie papildomo gynybos finansavimo.
Skaičiuojama, kad pernai savivaldybės gavo 300 mln. Eur neplanuotų pajamų, iš kurių tik 63 mln. Eur grįžo į valstybės biudžetą.
„Dabar tuos 60 mln. Eur, kuriuos turėjome kompromisiniu komiteto pasiūlymu, būtų galima skirti gynybai, nes jie vis tiek grįžta į biudžetą ir naudojami deficitui mažinti“, – žurnalistams Seime sakė Auksė Armonaitė, koalicijos partnerės Laisvės partijos lyderė.
„Tai buvo normalus, racionalus pasiūlymas tam, kad turėtume daugiau lėšų gynybai ir reikėtų mažiau apmokestinti žmones. (...) Bet čia Seimui nereikia racionalių pasiūlymų“, – pridūrė ji.
Seimas paliko galioti Vyriausybės teiktą siūlymą, kad savivaldybės prie gynybos finansavimo prisidėtų po 25 mln. Eur kasmet, o ne daugiau. Šios lėšos bus naudojamos tik savivaldybių reikmėms.
Šioje vietoje reikėtų pridurti, kad terminas „savivaldybių reikmėms“ pernelyg aptakus ir ganėtinai slidus. Pakanka priminti nuskambėjusį čekių skandalą, kurio susiraizgiusios finansinės virvutės iki šiol nėra iki galo išpainiotos.
Kaip „reikmes“ galima įvardinti ir vadinamąją trinkelizaciją, ir kitus nieko vertus, bet finansus savivaldybėse suryjančius projektus. Ar jų era jau baigėsi?
Yra pavojus, kad vis dar mėginama prasilenkti su racionalumu. Pavyzdžiui, gal „reikmėmis“ galima įvardint ir Vilniuje organizuojamą dainininkės Ritos Oros koncertą, už kurį sostinė atseikės jai pusę milijono eurų?
Beje, vieno didžiausių šalyje festivalio „Granatos“ organizatorius Vaidas Zdancevičius prisiminė, kad ir paties organizuotame renginyje praeityje savo pasirodymą surengė R. Ora. Tiesa, tuo metu atlikėja buvo itin populiari, bet jos honoraras buvo beveik tris kartus mažesnis nei šių metų sostinės renginyje.
Čia ranką pridėjo už Vilniaus įvaizdį atsakinga savivaldybės įstaiga „Go Vilnius“. Ta pati, kuri už vilniečių pinigus užsakė daug kritikos ir nepasitenkinimo sukėlusį reklaminį klipą.
Stebint tokias „dovanėles“ miestui, kuris vis dar neturi slėptuvių gyventojams, kirba abejonė, kaipgi savivaldybės prisidės prie gynybos finansavimo. Ar pasirūpins šlubuojančia civiline sauga, ar pasielgs kaip sostinės valdžia, neradusi geresnio pritaikymo tai pusei milijono eurų nei sukišti jį vienos dainininkės honorarinį kapšą.
Vargu ar kas dabar imtųsi kvestionuoti krašto saugumo didinimo poreikį, todėl, tikėtina, kad ir didesnius mokesčius gyventojai šįkart priims ramiau – nes, kaip sakė premjerė, ne kaukas tuos pinigus suneš.
Tačiau mokesčių mokėtojai visada nori būti tikri, kad jų sunešti pinigai naudojami tikslingai, efektyviai, atsakingai ir skaidriai.
