Pralįsti nesusiglamžant švarko
Šiandien vis daugiau ekspertų kalba, kad kariniai įsigijimai turėtų ne tik sustiprinti šalies galimybes gintis, bet ir kurti visą ginklų bei šaudmenų gamybos grandinę Lietuvoje.
Tačiau ši pramonė, kurios produkcija nūnai – gyvybiškai būtina, vis dar yra apraizgyta įvairiais ribojimais. Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, siūlo mažinti ginklų dalių gamybos ribojimus ir biurokratiją, lengvinti sąlygas testuoti karinę įrangą.
„Kad būtume saugesni, kad sukurtume daugiau gerų mokamų darbo vietų ir turėtume apskritai daugiau savarankiškumo, kai kalbame apie savo saugumą, gynybos pajėgumus“, – vakar, kovo 12 d., spaudos konferencijoje Seime teigė ji.
Ministerija siūlo nereikalauti ginklo komponentų licencijavimo Lietuvoje, jei detalės gaminamos jau licencijuotiems gamintojams. Taip pat bus siūloma palengvinti galimybes testuoti ir eksponuoti gynybos pramonės gaminius – leisti juos lengviau išvežti, testuoti ten, kur tai leidžiama padaryti.
Pokytis inicijuojamas ir šios pramonės darbuotojų atžvilgiu.
„Dabar yra daug patikrų, kurias jie turi pereiti. Jų nepanaikintume, bet yra žmonių, kurie netiesiogiai dirba su ginklais ar sprogmenimis ir turi pereiti įvairias medicinines patikras. Mes tai atlaisvintume ir inžinieriai galėtų mažiau laiko praleisti kontorų koridoriuose ir skirti daugiau savo svarbiam darbui“, – teigė ministrė.
Gamintojai jau senokai kalba apie būtinus pakeitimus, kad kuo daugiau gynybos pramonės įrangos būtų įsigyjama Lietuvoje. Pasak Tomo Garuolio, Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinojo direktoriaus, mąstydami apie savo pasirengimą gintis turime laikytis principo maksimaliai saugoti karių gyvybę, o tai reiškia, kad vienintelis kelias laimėti yra mūsų technologinis pranašumas.
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos atstovai ministerijos siūlymus vertina kaip pirmą žingsnį teisinga kryptimi siekiant sudaryti nediskriminuojančias sąlygas gynybos pramonei. Tačiau vien to negana – reikia dar ambicingesnių sprendimų, kad galėtume turėti stiprią karo pramonę.
Neseniai VŽ kalbinti ginklų pramonės atstovai pabrėžė, kad šiai šakai reikia aiškios, tikslios valstybės politikos, kurios tikslas – nacionalinis saugumas.
„Turėdama tikslias instrukcijas pramonė galės veikti“, – pabrėžė Andreyus Krokhinas, optinius ir termovizorinius prietaisus gaminančios bendrovės „Atri“ plėtros vadovas.
Jis apgailestauja, kad šalis dvejus metus tik diskutuoja, bet iki šiol nepriėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo.
Pagalbos įmonei, anot plėtros vadovo, reikėjo nuo 2014 m. iki 2020 m., kai Ukraina labai prašė, kad Lietuva jai patiektų bent 300 „Atri“ sistemų, bet atsakymo nesulaukė.
Dabar „Atri“ gamina NATO sertifikuotą, Ukrainoje išbandytą produktą – naktinio matymo techniką šarvuočiams.
„2014 m. sukurtas produktas tapo paklausus po dešimties metų – išbandytas, sertifikuotas. Mes kūrėme ne verslą, o sprendimą Ukrainos gynybai. Ir dabar sistema veikia. Iš valstybės esame gavę tik ES paramą dalyvauti parodoje „Eurosatory“, – neslepia A. Krokhinas.
Dabar bendrovė žinoma ne tik Ukrainoje, bet ir pasaulyje. Pavyzdžiui, Atri“ sistemas Danija yra nusprendusi tiekti Ukrainai. Sistemas perka JAV, Vokietijos, Brazilijos kompanijos. Ukrainai nuo 2019 m. įmonė yra išsiuntusi apie 400 sistemų.
Robertas Juodka, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys, „Noewe legal“ vadovaujantysis partneris, VŽ aiškino, kad mūsų šalies gynybos pramonė gali pasigirti aukštu technologiniu pasirengimu, tačiau, norint, kad gamyba pasiektų mastą, reikia ne tik Lietuvos kariuomenės užsakymų, bet ir galiausiai sutvarkyti akis badančias teisines spragas.
Anot jo, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas yra pasenęs ir neatitinka realybės – jis buvo nurašytas nuo rusiško, reglamentuojančio pistoletų laikymą.
„Pagal tą pasenusį įstatymą, „Leopard“ tankų remonto dirbtuvės Rukloje turėtų būti vienas didelis seifas, nes laikant pistoletą reikia seifo“, – šaržuoja advokatas.
Be to, pasak teisininko, numatytos apsaugos zonos nuo karinės paskirties gamybos objektų taip pat yra labai didelės: „Turbūt reikėtų Mėnulyje statyti pagal tuos reikalavimus, nors kitur pasaulyje tiesiog supilami apsauginiai pylimai, kurie sprogimo metu apsaugo aplinką, smūgio banga nukreipiama į viršų.“
Lietuva jau gali pasigirti turinti klasikinės gynybos pramonės pavyzdžių – lazerių technologijų, optikos bei elektronikos, tačiau nėra išnaudojama metalo pramonė.
„Žinau, kad yra trys bendrovės, kurios galėtų pagal NATO standartus suvirinti plieno lakštus. Kovinių atakos dronų gamintojams kol kas trukdo teisinė bazė, nes tai A kategorijos ginklai. Klausimas, ar norime išvystyti tą gamybą, ar formaliai laikysimės įstatymo raidės“, – retoriškai klausia jis.
Pasak pašnekovo, gynybos pramonės gaminių spektras labai platus. Tiesa, Lietuvos kariuomenės užsakymai nėra dideli, todėl gamintojams reikia orientuotis į eksportą.
EIM skaičiavimu, Lietuvos gynybos pramonės gamybos apimtis auga – per ketverius metus ji padidėjo iki 46%, o didžioji dalis pagamintų produktų eksportuojama.
Bet vis dar problemiškas yra gynybos pramonės finansavimas – dabar tai priskiriama prie itin rizikingų veiklų, o Europos investiciniai ir plėtros bankai tokiems projektams finansavimo kol kas nesiūlė.
VŽ nuomone, EIM siūlymas imtis atlaisvinti gynybos pramonę kaustančius varžtus – sveikintina ir savalaikė iniciatyva. Nes, pasak R. Juodkos, „garsiai rėkiama, kad pas mus nuostabi verslo aplinka, bet teisiškai reikia pralįsti pro mažą ir siaurą skylutę, nesusiglamžant švarko“.
VERSLO TRIBŪNA
Tadas Goberis, „Avia Solutions Group“ valdybos narys ir grupės įmonės, atsakingos už lėktuvų lizingą ir pirkimą, vadovas, interviu dalinasi patirtimi, kurią lėktuvų valdymo ir nuomos srityje yra sukaupęs per daugiau nei 15 m. „Avia Solutions Group“ yra didžiausia pasaulyje orlaivių, įgulos, techninio aptarnavimo ir draudimo (angl. Aircraft, Crew, Maintenance, and Insurance, ACMI) paslaugų teikėjai, valdanti apie 200 orlaivių parką 6 žemynuose.
Investicijų valdymo įmonės UAB „Synergy Finance“ valdomas „Nextury Technology Fund“, investuojantis į technologijų sektorių, toliau stebina investuotojus rezultatais. Per pastaruosius penkerius metus fondas sugeneravo 182,35 proc. (EUR) grąžą ir gerokai aplenkė savo lyginamąjį indeksą NASDAQ 100 (skaičiuojant EUR valiuta), kuris kilo 137,07 proc. Nuo veiklos pradžios 2018 m. fondo grąža po mokesčių jau viršijo 300 proc. ir keturis kartus padidino investuotojų turtą.
Finansavimas iš kredito unijų – ambicingam projektui
Nors Lietuva - maža šalis, lietuviai grūdų augintojai - pasaulio rinkų žaidėjai, kuriuos veikia ne tik klimatas, subsidijų pokyčiai, geopolitinė situacija ar rinkų nestabilumas, bet ir permainos tokiuose nutolusiuose kraštuose kaip Afrika.
Problemų šioje srityje susikaupė nemažai, dalis jų nebuvo judinamos jau porą metų – kaip ir minėtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas. Tikimės, kad pavasario Seimo sesiją pradėję parlamentarai produktyviai pasidarbuos, spręsdami aktualiausius nūdienos uždavinius.
