M. Ivanauskas. JAV ir Kinijos ekonominė simbiozė, arba Tomo ir Džerio žaidimai

Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos konkuruoja ir konfliktuoja viena su kita, bet taip pat bendradarbiauja ir prekiauja tarpusavyje. Daugiausia šių titanų nesutarimų ir įtampos šaltinių kyla žmogaus teisių ir geopolitikos srityse. Tai, savo ruožtu, atsiliepia prekybai ir technologijoms.

Dar, rodos, visai neseniai JAV ir Kinijos tandemas atrodė kaip vienas sėkmingiausių tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir šalies vystymo akceleracijos pavyzdžių. Dabar, kai kiekviena šalis stengiasi įgyti pranašumą viena prieš kitą, pasitelkdamos tarifus, sankcijas, draudimus ir kitas priemones, tas vaizdas atrodo tolimas ir beveik neįtikėtinas.

Ką daro Tomas arba Džeris, kai jiems nesiseka kovoje? Taip, jie eina ieškoti sąjungininkų. Kaip ir JAV su Kinija – jos bando daryti įtaką ir įtikinti kitas šalis prisijungti prie jų, mainais už tai siūlydamos įvairių paskatų, pagalbą ir skirtingų formų sąjungas. Kai kurias, matyt, po kilimu.

Vis dėlto net ir pašliję dviejų galybių santykiai gali būti nepakankami bent jau kol kas nutraukti abipusiai naudingą simbiozę. Tai bent iš dalies patvirtina ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimas Kalifornijoje su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Tiesa, jis nesukėlė euforijos rinkose, tačiau buvo priimtas kaip pozityvus ženklas.

Nors JAV ir Kinija turi daug bendrų interesų ir bendradarbiavimo sričių, tokių kaip klimato kaita, pandemija ar kitos užkardymas, regioninis stabilumas. Vis dėlto svarbiausias – pinigai. Abi valstybės suvokia tarpusavio ekonominių ir finansinių ryšių, kurių vertė siekia trilijonus dolerių, svarbą.

Žinoma, geopolitinė įtampa tarp JAV ir Kinijos ir toliau išlieka didelė. Ypač kai kalbama apie Taivano ar Rusijos klausimus. Tai veikia ekonominius ryšius, tačiau jų nenutraukia. 2023 m. sausį–rugsėjį JAV prekių importas iš Kinijos siekė daugiau nei 316 mlrd. JAV dolerių, o JAV eksportas į Kiniją sudarė daugiau nei 105 mlrd. JAV dolerių.

Vien kiek reiškia tai, kad „Apple“ nepasiduoda spaudimui ir bandymams diversifikuoti gamybą - net 95% „iPhone“, „AirPod“, „Mac“ ir „iPad“ įrenginių gamina Kinijoje.

O kur dar Kinijos valiutos atsargos, saugomos JAV. Jos rekordinį lygį buvo pasiekusios 2014 m. birželio mėn., kai bendra atsargų vertė siekė daugiau nei 4 trilijonus JAV dolerių. Tiesa, nuo to laiko jos sumažėjo ir praėjusių metų rugsėjį siekė „vos“ 3,12 trilijono JAV dolerių. Nemaža dalis šių atsargų, tikėtina, buvo panaudotos siekiant stabilizuoti juanį.

JAV turi kitą galvos skausmą – prekybos su Kinija deficitą, metai iš metų perkopiantį 300 mlrd. ribą. Donaldo Trumpo gerbėjams reikėtų priminti, kad didžiausias JAV deficitas buvo antraisiais jo kadencijos metais ir perkopė 418 mlrd. žymą.

Mums, euro zonos gyventojams ir verslininkams, tokia simbiozė, nors ir nelabai sveika, visgi yra gerų naujienų, nes JAV ir Kinija yra vienos pagrindinių pasaulio valiutų rinkos dalyvių, kurių veiksmai daro didelę įtaką ir eurui.

Tiesa, JAV ir Kinijos prekybos ir investicijų srautai daro palyginti teigiamą įspūdį, o geopolitinė situacija ir lūkesčiai lemia JAV dolerio ir Kinijos juanio kursų svyravimus, kurie savo ruožtu nieko gero nežada.

Ypač daug nerimo kelia šiemet vyksiantys JAV prezidento rinkimai, kurių rezultatas gali lemti, kokios bus tolesnio žaidimo taisyklės.

Ekspertai teigia, kad laimėjus J. Bidenui būtų galima tikėtis dabartinės politikos tąsos, kuri siekia sumažinti riziką, o ne atsisakyti santykių su Kinija. Tai reiškia, kad JAV ir Kinijos prekybos bei ekonominių santykių tonas būtų pragmatiškas bei konstruktyvus, bet taip pat konkurencingas ir kupinas įtampos.

Jei laimėtų D. Trumpas, politologų manymu, būtų galima tikėtis grįžimo prie ankstesnės politikos, kuri siekė atsisakyti santykių su Kinija ir kovoti su ja visais frontais, laikant ją didžiausia grėsme JAV saugumui, ekonomikai ir vertybėms. Tokiu atveju JAV ir Kinijos prekybos bei ekonominių santykių tonas būtų agresyvesnis ir priešiškesnis, o galimybės bendradarbiauti būtų vis labiau ribotos.

Tačiau prisiminkime tuos Kinijos valiutos rezervus JAV ir voratinklį finansinių saitų, kurie jungia šias didžiąsias pasaulio ekonomikas. Gali būti, kad jiems nutraukti nepakaktų net visos D. Trumpo arogancijos.

Kai kurie ekonomistai ir politikai į šią dvikovą ar simbiotinių ryšių mišrainę bando įterpti Indiją, kuri, neva, galėtų atstoti Kiniją, taip išvengiant ideologinių dilemų ir neprarandant gamybos pajėgumų. Tačiau realybė rodo, kad tokia tranzicija artimiausiu metu vargu ar įvyks. JAV prekyba su Indija šiuo metu yra maždaug tokio lygio, kokiu su Kinija prekiauta dar 1997 m.

O ką Lietuva?

Lietuvai, kuri yra maža, atvira ekonomika, labai priklausoma nuo eksporto ir importo, tokios perspektyvos neleidžia atsipalaiduoti. JAV ir Kinijos ekonominė įtampa ir bet koks nestabilumas kelia grėsmę Lietuvos eksportui ir augimui, o jų valiutų svyravimai gali sukelti kursų ir kainų pokyčius, kurie galiausiai pasieks ir Lietuvą. Kyla klausimas, kaip išlaikyti balansą šioje nepaprastoje katės ir pelės kovoje?

Viena vertus, JAV yra didžiausias ir tikriausiai pagrindinis Lietuvos saugumo garantas, turint omenyje, kad JAV yra svarbiausia NATO donorė, o ir jos karių mūsų šalyje yra ne vienas ir ne du.

Kitaip tariant, JAV mums padeda kurti aplinką, kurioje galime saugiai vykdyti verslo operacijas ir pritraukti investicijas. Užsienio kapitalas į mūsų šalį plaukia, nes žino – dėdė Semas turi didelį pagalį ir gali juo pagrūmoti niekdariams.

Jei kalbėtume skaičiais, būtų galima išskirti, kad 2022 m. tiesioginės JAV investicijos Lietuvoje sudarė 603 mln. Eur. Be to, Lietuva iš JAV importavo prekių už 4 mlrd. Eur, o amerikiečiams iš mūsų šalies eksportuota prekių už 2,4 mlrd. Eur.

O ką Kinija? Iš ten Lietuva, LR Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pernai atsivežė prekių už beveik 2 mlrd. Eur. Mes kinams sugebėjome įsiūlyti gėrybių vos už 99 mln. Eur. O tai yra 56% mažiau nei 2021-aisiais.

Aišku, galima sakyti, kad Lietuva pati prisižaidė ir įsivėlė į prekybinį karą su Kinija po to, kai jai prieštaraujant 2021 m. Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Prieš šį konfliktą Lietuvai sekėsi kur kas geriau. Bet, pripažinkime, irgi nebuvo aukso kalnų. 2020 m. prekių eksportas iš Lietuvos į Kinijos žemyną sudarė 315 mln. Eur.

Tiesa, Kinijos pyktis, panašu, ima atlėgti ir prekyba vėl įsivažiuoja. Tikėtina, kad prie to prisideda ir santūresni Lietuvos valdžios veiksmai, skirti „raudonajam drakonui“ nuraminti.

Kol Kinijos ir JAV santykiai skendi nežinomybėje ir laukime, Lietuvos valdžiai ir kartu verslui belieka apsišarvuoti kantrybe ir kiek įmanoma diversifikuoti prekybos bei investicijų partnerius ir rinkas. O sprendimus priimti atsižvelgiant į rinkų pokyčius, prisimenant, kad geriausia yra pirkti iš ten, kur valiutos kursas krinta.

Kitaip tariant, nelaikykime visų kiaušinių viename krepšyje - kol katinas su pele pešasi. Būkime racionalūs, bet kartu stenkimės mąstyti plačiau ir toliau.

Komentaro autorius - Marius Ivanauskas, „ArcaPay“ verslo vystymo vadovas