J. Sakalauskas. Laimėti mokestinį ginčą Lietuvoje – misija neįmanoma?

Komisija pakeičia ar sumažina daugiau nei kas trečią (37%) mokesčių administratoriaus sprendimą. Daugiau nei kas septintas ginčas būna susijęs su muitinės sprendimu ir maždaug ketvirtadalyje jų mokesčių administratoriaus sprendimas pakeičiamas.

Skaičiai rodo, kad daugiau nei pusė visų Mokestinių ginčų komisijos sprendimų nėra skundžiami, tai reiškia, kad nemaža dalis ginčų yra išsprendžiami nepasiekę teismo, abi pusės sutinka su jų sprendimu.

Analizuojant Muitinės departamento skaičius, matyti, jog ši institucija dėl ginčo esmės panaikino ar kitaip modifikavo kone 50% apskųstų teritorinių muitinių patikrinimo ataskaitų.

Įsivaizduokite, kad teritorinė muitinė yra gydytojas. Tuomet kone kas antra jo diagnozė būtų netiksli. Muitinės atveju taip yra ne todėl, kad prasta kompetencija, tiesiog stinga gydytojo pokalbio su pacientu. Neišsiaiškinus visos situacijos, nepasakius, kokių duomenų reikia teisingai „diagnozei“ nustatyti, natūralu, kad prašauti pro šalį daug didesnė tikimybė.

Ką gali padaryti verslas?

Verslas turėtų nenuvertinti proaktyvios komunikacijos su muitine svarbos. Gavus pranešimą iš muitinės, būtina aktyviai bendradarbiauti, teikti visą reikalingą informaciją. Taip pat informuoti muitinę apie aplinkybes, kurios riboja įmonės galimybę surinkti svarbią informaciją. Pvz., importuotojas neturi galimybės gauti duomenų iš kitų šalių muitinės. Arba įmonės kontrahentas atsisako bendradarbiauti.

Muitinė nuo patikrinimo pradžios turi būti informuota apie tokias aplinkybes, trūkstamų duomenų svarbą, kad galėtų padėti įmonei renkant šią informaciją.

Tarifinio klasifikavimo atveju įmonė turi suprasti klasifikavimo taisykles ir patikrinimo metu pateikti tuos duomenis, dokumentus, kurie svarbūs teisingai identifikuoti ir klasifikuoti prekės charakteristikas. Tai ypač svarbu, kai klasifikavimas priklauso nuo sudėties, fizikinių ar cheminių savybių. 

Tarifinis klasifikavimas yra teisinis veiksmas. Todėl tik turėdama išsamią informaciją apie prekę ir taikomas klasifikavimo taisykles, muitinė gali tinkamai ir objektyviai vertinti muitinės laboratorijos išvadą dėl prekių kodo.

Galiausiai, nesutikdamas su teritorinės muitinės patikrinimo ataskaita, verslas turėtų ją skųsti Muitinės departamentui. Ypač jei ji nėra tinkamai ir aiškiai pagrįsta ar prieštarauja dokumentų turiniui. 

Neretai surinkti papildomus įrodymus iš paslaugų užsakovų užtrunka, nes ne visada užsakovai ar kiti logistikos grandinės dalyviai linkę aktyviai bendradarbiauti. Kadangi teritorinės muitinės pastaruoju metu nelinkusios savo iniciatyva rinkti duomenų iš užsienio valstybių ir nustatyti faktus, apskundus sprendimą Muitinės departamentui – galima laimėti papildomo laiko ir galimybių muitinei nustatyti tikrąsias aplinkybes.

Apskundimas Muitinės departamentui, kaip centriniam mokesčių administratoriui, yra kritinis momentas. Būtent šiame etape didžiausias šansas verslui laimėti ginčą – mat Mokestinių ginčų komisijoje jis jau mažesnis, o teisme – dar smarkiau sumenksta. Remiantis esama statistika, 96 proc. tikimybė, kad teisme ginčą laimės mokesčių administratorius.

Ką turėtų daryti muitinė?

Muitinė, savo ruožtu, turėtų stiprinti savo kaip patarėjo ir partnerio vaidmenį, užtikrindama efektyvesnį procesą. Pvz., prekių tarifinio klasifikavimo metu ar nustatant muitinės vertę, svarbu tiksliai identifikuoti prekių technines charakteristikas, savybes, sandorio aplinkybes. Čia itin praverstų muitinės patarimai, kokios informacijos jai reikia norint aiškiai suprasti situaciją ir skaidriai pagrįsti išvadas savo ataskaitoje.

Įstatymai muitinei suteikia plačius įgaliojimus, tad ji turėtų aktyviai naudotis savo teisėmis rinkdama pilną ir teisingą informaciją, kurios reikia sprendimui priimti. Tai yra gauti duomenis ne tik iš tikrinamo subjekto, bet ir kitų institucijų, užsienio valstybės muitinių.

Muitinė taip pat turėtų paaiškinti įmonei, jeigu jos pateikta informacija yra neišsami, ar patikslinti, kokios informacijos trūksta teisingai nustatyti aplinkybes. Nesivadovauti vien deklaracijos informacija, o detaliai išsiaiškinti informaciją apie prekes ir jų charakteristikas, nes ne visada ją pateikia žmonės turintys muitinės procedūrų kompetenciją. Dažnai būtent muitinės laboratorijos tyrimai tampa ginčo dalyku. Todėl ir muitinės laboratorijos išvados kokybė priklauso nuo tų duomenų, ką surenka muitinė.

Muitinės pareigūnus kviečiu užuot taikius formalų požiūrį – veikti kaip patarėjui, kuris suinteresuotas padėti kitai pusei laiku pateikti visą reikiamą informaciją ir užtikrinti efektyvų muitinės ir ūkio subjekto bendradarbiavimo procesą bei muitinės kontrolės veiksmus. Taip laimėtų abi pusės ir būtų išvengiama brangių kartais kelerius metus trunkančių teisminių ginčų. 

Komentaro autorius – Jonas Sakalauskas, advokatų profesinės bendrijos „Averus“ partneris, Lietuvos muitinės praktikų asociacijos valdybos pirmininkas