Maža spingsulė didelio tunelio gale
Paradoksas – tai toks teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo suprantamas ir logiškas, tačiau vėliau veda prie prieštaravimų: nuo rašytojo Milano Kunderos „Nepakeliamos būties lengvybės“ iki kokybiško ir pigaus gaminio.
Paradoksai žavi žmones ir traukia dėmesį, tačiau versle bet kas, ko negali prognozuoti, kelia problemų. Geriausias būdas išgliaudyti paradoksą – skaičiai, o medienos apdirbimo pramonė su savo flagmanais – baldžiais – gali būti gana geru Lietuvos ekonomikos sveikatos termometru.
Tiesa, kiek pakils jo stulpelis, priklausys nuo daugelio faktorių. Pavyzdžiui, laiko. Jeigu vertinsime tik šių metų pirmąjį mėnesį, kai apdirbamoji gamyba susitraukė apie 10%, greičiausiai pagalvosime apie dar vieną krizę. Jei pažiūrėsime į 2022 m. baldžių produkciją lyginamosiomis kainomis, kalbėsime apie istoriškai pačius geriausius metus ir į sunkiai įveikiamą aukštį užkeltą kartelę.
„Lietuvoje medienos pramonės sektorius kasmet sukuria 2 mlrd. Eur, Latvijoje – 1,5 mlrd. Eur, Estijoje – 1,2 mlrd. Eur bendrosios pridėtinės vertės. O kelerių pastarųjų metų rezultatai rodė nuosekliai didėjančią medienos pramonės dalį bendroje mūsų šalies eksporto statistikoje. Be to, šio sektoriaus įmonės užtikrina apie 4–5% visos šalies darbo jėgos užimtumo. Pažymėtina, kad didelė darbo vietų dalis sukuriama regionuose, kurių ekonominė raida vyksta lėčiau“, – komentuoja Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.
Anot jo, medienos pramonė Lietuvoje sukuria apie 7% BVP, o mediena ir jos dirbiniai sudaro apie 12% (4,2 mlrd. Eur) šalies eksporto.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, baldų eksportas sudaro daugiau negu pusę (56%) viso Lietuvos medienos pramonės eksporto. Medienos dirbiniams tenka 15% (arba 630 mln. Eur vertės) eksporto.
Taigi jeigu ši pramonės šaka leistų įsikalbėti sau krizę ar „trapumą“, skaudėtų visai Lietuvai. Nors pirmasis šių metų ketvirtis, kai europiečių pečius užgulė procentais sveriama palūkanų našta, o Skandinavijos šalyse vis dar taupoma elektroms sąskaitoms apmokėti, ten kažkur toli už horizonto matyti pragiedrulių.
Prognozuojama, kad žaliavos turėtų toliau pigti, elektros ir dujų kainos išlikti stabilios, pirkėjų nuotaika gerėti. Pastarąją gadina tik kai kurių baldininkų pristabdomos investicijos į plėtrą, sandėlius. Paradoksalu, tačiau būtent dabar, trumpo atokvėpio metu, tam tarsi būtų pats geriausias laikas ruošiantis ateities spurtui. Suprantama, šiek tiek traukiantis pinigų srautams pagrįsti investicijas bankams gali būti sudėtingiau.
Netrūksta ir šios pramonės jau išmoktų pamokų, kai nežinomųjų dėl ateities buvo daugiau nei argumentuotų prognozių, o žaliavų kainos kandžiojosi kaip išalkusios piranijos. Vėlgi paradoksalu, tačiau sunkiausi išbandymai atveria ir naujų galimybių.
Pavyzdžiui, „Baldai Jums“ bando gaminti alternatyvią baldams produkciją, kurios pardavimai pernai jau sudarė 15% įmonės apyvartos. Keletą minučių pažaidus legendinį žaidimą „Taip ir ne“, A. Meškauskas neatskleidė, koks tai konkrečiai gaminys: „Negaliu įvardyti, nes turime konfidencialią sutartį su produkto pirkėju. Tai vidaus paskirties, biurų vidaus paskirties gaminys. Ne baldas.“
Įmonė taip pat nori pasistatyti antrą 600 kW galios saulės elektrinę, kad galėtų suvaldyti elektros kainos kilimo riziką ir sumažinti jos įtaką gaminių savikainai.
Verslas imasi veiksmų, mokosi prisitaikyti, ieško alternatyvų ir, svarbiausia, nenuleidžia rankų ir nepraranda optimizmo, nors ir atsargaus.
Egidijus Valentinavičius, SBA grupės viceprezidentas, pasakojo, kad aktyviai ieško naujų rinkų minkštųjų baldų pardavimui, o nauja „Kauno baldų“ gamykla siekia maksimaliai išnaudoti pajėgumus.
„Jei mūsų prognozės dėl paklausos atsigavimo antrojoje metų pusėje pasitvirtins ir ši tendencija bus tvari, esame pasirengę iškart padidinti gamybos mastą, o tai lems ir darbuotojų skaičiaus didėjimą“, – teigė jis.
VŽ nuomone, reikėtų dar daugiau optimizmo ir ryžto ieškoti naujų gaminių ir rinkų, mažinti priklausomybę nuo vieno pirkėjo. Dabar ne pats tinkamiausias laikas delsti, nors kartais neaiškumų dėl ateities gali pasirodyti daugiau nei pagrindo tvariai plėtrai.
Valdžiai VŽ palinkėtų girdėti verslą ir siūlyti konkrečių sprendimų, kaip kartu su apdirbamosios pramonės įmonėmis ieškoti naujų plėtros galimybių, mažinti energetikos kainų kilimo rizikas, o ne vykdyti kosmetines mokesčių reformas. Vien žodis „reforma“ Lietuvoje jau tapo trumpiausiu anekdotu, kuris kas kartą prajuokina vis daugiau žmonių.
Gaila, kad tame anekdote užkoduotas ne atsargus optimizmas ir juokas, o daugiau neigiamų emocijų. Medžio apdirbimu užsiimantys ir stabilumo bei aiškumo pasigendantys verslininkai galbūt pridurtų – medinis anekdotas.
