A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Publikuota: 2022-07-29
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
SEB banko tvarumo vadovas

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene pernai dėmesio buvo skirta daugiau negu kada nors iki šiol. Kita vertus, neblėsta įspūdis, kad to negana. Reikėtų kur kas spartesnių ir kryptingesnių įmonių valdysenos ir veiklos pokyčių.

Iš kur toks įspūdis? Ir į ką derėtų atkreipti dėmesį verslo vadovams, siekiantiems toliau judėti darnios plėtros keliu ir kurti ilgalaikę verslo sėkmę?

Pokyčio variklis – verslo lyderiai

Kas galėtų paskatinti įmones rengti ir įgyvendinti tvarumo strategijas, aktyviau prisidėti mažinant poveikį aplinkai? Atsakymas į šį klausimą yra ir gana paprastas ir kartu sudėtingas. Paprastas, nes pagrindų pagrindas turėtų būti įmonės vadovų požiūris. Visgi kartais dar susidaro įspūdis, kad tvarios veiklos ataskaita ir strategija kai kurioms įmonėms reikalinga tik todėl, kad visi apie tai kalba.

Verta atminti, jog tvarumo strategija įmonei būtina, kad bendrovės veikla atitiktų nuolat augančius vartotojų, investuotojų ir finansuotojų lūkesčius, besikeičiančius tarptautinių ir šalies teisės aktų reikalavimus. Kiekviena įmonė pirmiausia turėtų šiuos lūkesčius atidžiai įvertinti, analizuoti kitų bendrovių, partnerių ir konkurentų veiklą ir geriausios praktikos pavyzdžius bei nusibrėžti savo kelią tvarumo link.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau gali būti, kad reikia kiek daugiau negu tokio funkcinio požiūrio į tvarumą pokyčio. Siekio veikti tvariai verslui nebeužtenka, bendrovėms svarbu suvokti, kad jų veikla privalo būti atkurianti, atitaisanti, regeneruojanti.

Bendrovė „Microsoft“ 2020 m. jau paskelbė, kad išvalys per visą savo veiklą išskirtą anglies dvideginio kiekį: iki 2030 m. taps nulinės CO2 emisijos įmone, o iki 2050 m. pašalins tą patį anglies kiekį, kokį ji kada nors išmetė nuo bendrovės veiklos pradžios – 1975 metų.

Tvarioji lyderystė

Tvarioji lyderystė prasideda nuo suvokimo, kaip kiekvienas organizacijos narys prisideda prie darnios visuomenės plėtros, individualių veiksmų vertės pripažinimo. Suprantama, atsakingų lyderių pasaulėžiūra apima gerokai daugiau negu jų pačių vaidmenį ir funkcijas, šių lyderių vadovaujamas organizacijas ar sektorius. Suprantama, jų nereikia įtikinti, kad tvarumo strategija įmonei reikalinga – greičiausiai šie vadovai tokiomis strategijomis ne tik jau senokai vadovaujasi, bet ir skatina tai daryti kitus.

Taigi suvokdami, kad teigiami pokyčiai versle arba jo stagnacija kyla iš svarbiausio šaltinio, verslo vadovų, galime teigti, kad tvarioji lyderystė yra įgūdis, kurį šiuo metu svarbu ugdyti ir puoselėti ilgalaikės sėkmės siekiančiam verslui.

Didėja spaudimas keistis

Palyginti visai neseniai daugelio veiklos sektorių klientams tvarumas buvo gerokai mažiau svarbus negu šiuo metu, tad, suprantama, ir įmonės tam skyrė kur kas mažiau dėmesio.

Šiuo metu padėtis kitokia. Auga itin reikli jaunoji karta, kuri vis dėmesingesnė prekių ir paslaugų poveikiui aplinkai. Pernai ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atlikta Lietuvos moksleivių apklausa rodo, kad net 75% 9-12 klasių moksleivių išreiškė nuomonę, kad šiuolaikinis verslas privalo būti tvarus, 48% teigė, kad pelnas neturi būti šiandienos organizacijų pagrindinis tikslas ir net 48% apklaustųjų nuomone – verslas turi spręsti globalias problemas.

Tačiau keičiasi ne tik visuomenės prioritetai – spaudimą keistis verslas patiria ir iš teisinės bei investicinės aplinkos. Europos Sąjungos (ES) siekis iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu ir su tuo susiję tarptautinių bei valstybių narių teisės aktų pakeitimai reiškia vis griežtesnius reikalavimus įmonėms. Didesnėms bendrovėms tvarios veiklos ir tvarumo atskaitomybės reikalavimas jau tapo neišvengiamas ir greitai bus reglamentuotas ES.

Investuotojai ir finansų institucijos taip pat vis labiau atsižvelgia į įmonių tvarumą, svarstydamos, kam skirti lėšas. Taigi itin didelį neigiamą poveikį aplinkai darantys sektoriai ir pokyčių nesiimančios įmonės taps vis mažiau patrauklios finansuotojams. Ir priešingai: bendrovės, turinčios aiškius emisijų mažinimo ir verslo pertvarkos planus, nuolat mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulauks kur kas didesnio investuotojų dėmesio.

Svarbu pažymėti, kad net ir dideles CO2 emisijas turinti įmonė šiandien turi visas galimybes gauti finansavimą, jei ji yra aiškiai apsibrėžusi strategiją, kaip planuoja pertvarkyti savo veiklos procesus, diegti naujas technologijas ir ieškoti žaliųjų alternatyvų, kurios padėtų mažinti išmetamų dujų kiekį ir taip pasiekti tam sektoriui būdingus aukščiausius tvarumo tikslus.

Du trečdaliai – be strategijos

Galime teigti, kad tvarumas įsitvirtina tarp aukščiausių daugelio šalies bendrovių veiklos prioritetų. Tai liudija ir ta aplinkybė, kad vis dažniau tarp įmonių, ypač didesnių, vadovų išvystame ir tvarumo vadovą.

Pernai rugsėjį SEB bankai Baltijos šalyse atliko didžiųjų įmonių finansų direktorių apklausą, kuri rodo, kad kas penkta tyrime dalyvavusi Lietuvos įmonė turėjo už darnią verslo plėtrą atsakingą tvarumo vadovą, kurio pagrindinė, o ne viena iš kelių atsakomybė yra susijusi su tvarumu.

60% didžiųjų Lietuvos įmonių teigia jau vertinančios savo gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai. Vien tai, kad daugeliui įmonių svarbu, koks yra poveikis aplinkai, yra išties sveikintina žinia, tačiau reikėtų paminėti ir tai, jog apie dešimtadalis visų Baltijos šalių įmonių neplanuoja to daryti. Jei tiek pažengę šalies verslo flagmanai, galime pagrįstai manyti, kad mažų ir vidutinių įmonių darbotvarkėje tvari plėtra užima dar žemesnes pozicijas.

Svarstytinos įvairios priežastys, kliudančios šalies verslui ryžtingiau ir kryptingiau žengti tvarios plėtros keliu. Visų pirma, tikėtina, įmonėms tiesiog trūksta žinių ir įgūdžių tvarumo strategijoms kurti. Bendrovės dažnai nežino, nuo ko ir kaip pradėti. Nepakanka ir duomenų bei informacijos, su tvarumu susijusių veiklos rodiklių, o tai riboja galimybes objektyviai vertinti ir planuoti įmonių veiklą tvarumo srityje.

Ne mažiau svarbu atsiminti, kad verslo tvarumo pokyčiui įgyvendinti būtinos ilgalaikės pastangos. Šis pokytis labiau primena maratono bėgimą, o ne sprintą, ir tam reikia tinkamai pasirengti bei skirti nuolatinį dėmesį.

Komentaro autorius – Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
05:50
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 44

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku