T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Atstatyti vertę kuriantį pasaulį (angl. win-win world) – tokį uždavinį prieš keletą savaičių sau išsikėlė į Šveicarijos kalnų kurortą Davose susirinkę pasaulio galingieji.

Tačiau jų dėmesio centre atsidūręs karas Ukrainoje, maisto krizė, klimato kaita, trūkusios tiekimo grandinės, postpandeminiai randai, recesijos varpai – nėra vien lyderius jaudinančios temos. Be išimties visų jų pasekmės jaučiamos individualiai.

Nors ištikus krizei stereotipiškai įprasta pagiežingai ar viltingai žvelgti į valdžios viršūnę, atrama kasdienybėje yra gerokai arčiau: darbe, namuose ir banko sąskaitoje.

Visi šie ramsčiai ateina iš verslo. Todėl ne veltui verslo atsakomybė ir lyderystės lūkestis pastaraisiais metais stojasi ant pjedestalo, kurio tvirtumą nepaliaujamai išbando kriziniai laikotarpiai.

Kai pasaulis užsivėrė

2020 m. kovą mobilumas patyrė globalų šoką. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, vos per vieną mėnesį vyriausybės visame pasaulyje įvedė beprecedentį – 43.000 - kiekį judėjimo draudimų, arba po 70 priemonių kiekvienai valstybei.

Tiesa, to sukeltos pasekmės privertė ir aikčioti. Prie Sardinijos krantų pirmąkart per šimtmetį išniro delfinai, smulkių žuvelių šuorai užliejo skaidrius Venecijos kanalus, saulės spinduliai po dešimtmečių pertraukos prasimušė pro Pekino smogą.

Taigi, kai pasaulis ėmė siųsti nedviprasmiškus ženklus, jog siekiant tvarumo tikslų efektyviausia eliminuoti žmogaus veiklą, ilgalaikius ESG (angl. environmental, social, governance) tikslus išsikėlusios kompanijos sprendė dilemą – išsodinti ar ne su šia sritimi susijusius projektus ant galinės sėdynės.

Iškilo reali grėsmė, kad metų metus trukęs įdirbis auginti verslo sąmoningumą dalintis, grius kaip kortų namelis. Pirmiausia, dėl praktiškų sumetimų.

Prarasti buvo ką. 2019 m. pabaigoje McKinsey paskelbtas tyrimas atskleidė, kad tais pačiais metais globalios investicijos į ESG projektus viršijo 30 trilijonų dolerių ir per penketą metų išaugo 68%.

Tokius pinigus iškilus egzistencinei krizei buvo galima (ir tai padaryti buvo pakankamai paprasta) nukreipti finansiniam tvarumui stiprinti.

Kaip pasaulis atsivėrė

Vis dėlto lyg žuvelių šuorai į Venecijos kanalus, į ESG fondus per pirmuosius pandemijos metus globaliai suplaukė 542 mlrd. dolerių investicijų – beveik dvigubai daugiau nei priešpandeminiais metais, kai buvo surinkti 285 mlrd. dolerių. Dar po metų ši suma išaugo iki beveik 700 mlrd. dolerių ir pasiekė 10% visų pasaulio investicinių fondų kapitalo lygio, remiantis „Reuters“ duomenimis.

O „Optimas“ konsultantų atliekamas tyrimas užfiksavo, jog tuo pat metu ESG tyrimams ir analizėms išleidžiama suma per metus pirmąkart viršijo 1 mlrd. dolerių, ir išaugo 250 mln. dolerių, palyginus su ankstesniais metais.

Kas nutiko? Kodėl žemai kabantis vaisius – paimti pinigus iš greito efekto neduodančių sprendimų, kaip kad rūpestis darbuotojų darbo sąlygomis, CO2 išmetimais ar skaidrumo bei atskaitomybės didinimo – liko nenuskintas?

„Harward Business Review“ (HBR) pateikia vieną iš atsakymų – ESG projektams versle skiriami pinigai jau buvo pradėję masinę migraciją iš sąnaudų eilutės į investicijų eilutę. Pragmatiškasis verslas ėmė skaičiuoti, kad investuojant į biokurą auga atsparumas svyruojančioms energetikos žaliavų rinkoms. Inovacijų įsigijimai mažina gamybos kaštus. Individualus požiūris į darbuotojų poreikius tirpdo jų kaitą. O CO2 emisijų mažinimas leidžia valdyti reguliacines rizikas.

Tačiau tai nebuvo pandeminės-egzistencinės krizės pasekmė. Šis procesas buvo pasiekęs inerciją, kurios globalūs sukrėtimai nepajėgė įveikti. ESG projektai tapo verslo atsakomybe, o jų stimulu – grąža.

Iššūkių laikotarpiu didinti investicijas į verslo tvarumą pasirodė išmintingiau, nei jas nukreipti laikinų rizikų valdymui. Iš to išlošė tiek vartotojai, tiek darbuotojai, tiek ir aplinka.

Kai pasaulis sugriuvo

Tačiau centrinių bankų atstovai ir ekonomistai šiemet Davose ir toliau optimizmu netryško. Auga susirūpinimas dėl artėjančios globalios recesijos. Pandeminiais randais nusėtos tiekimo grandinės patyrė antrą rimtą sukrėtimą Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą. Dėl tos pačios pandemijos tebesitęsia gamybos sutrikimai Kinijos fabrikuose.

Davose Prancūzijos centrinio banko valdytojas Villeroy de Galhau patvirtino, kad ekonomikos augimo prognozes sumažino jau 143 šalims. O horizontas toliau niaukiasi.

Karas greitai nesibaigs. Ekonomikai, taigi ir pagrindiniam jos varikliui - verslui, išlaikančiam darbo vietas ir sunešančiam mokesčius vyriausybių biudžetams, iš kurių teikiamos viešosios paslaugos ir išlaikomi išmokų gavėjai, šviesos perspektyvoje nedaug.

Todėl užpernai Davoso leitmotyvu tapusio „geresnio verslo“ (angl. better business) tema šiandien tampa dar aktualesnė. Tokio verslo, kuriam naudos kūrimas akcininkams nėra vienintelis ir pagrindinis verslo tikslas. Darbuotojų, bendruomenių, klientų, visuomenės, partnerių ir aplinkos lūkesčiai stoja į lygią gretą. Recesijos atveju, pastarieji versle ir ieškos atramos.

Ką verta prisiminti

2009-ieji pasauliui buvo prasti metai. Todėl tais metais HBR paliko penkis argumentus, kodėl ESG investicijos – socialinis, darbo ir aplinkos ramstis - negali būti pamiršti recesijos ar kitų iššūkių akivaizdoje. Pažvelgus į juos, yra ko įkvėpti laukiant ūkanotos rytdienos.

Pirma, ekonominis nuosmukis, reiškia skurdo ir kitų socialinių problemų paaštrėjimą. Jo, kaip parodė nesena istorija, vyriausybės ir NVO sektorius nepajėgia išspręsti be verslo. Verslui į socialinę dalį krizės laikotarpiu investuoti būtina tiek dėl darbo jėgos, tiek dėl perkamosios galios.

Antra, darbuotojus motyvuoja (ypač millenials‘us ir jaunesnius) siekti rezultatų socialiai atsakingose kompanijose. Taigi atsakinga elgsena krizės laikotarpiu leis išlaikyti energingus ir ambicingus žmones.

Trečia, globalios krizės smogia ne tik vyriausybių, bet ir verslo reputacijai. Ir smogia gana stipriai. ESG tema yra vienas tvirčiausių ramsčių, leidžiančių negriūti, švelninti reguliacinį poveikį ir amortizuoti „kietuosius“ sprendimus.

Ketvirta, toliau nuosekliai auga vartotojų dalis, sutinkanti mokėti brangiau už produktus ir paslaugas, kuriuos siūlo į tvarumą orientuoti gamintojai. Vien kaina konkuruoti kriziniu laikotarpiu pragaištinga, o ESG uždeda papildomus motyvus vartotojui.

Penkta, ESG suteikia daugiau progų atsparumui skirtingose srityse, o atsparumas kriziniu laikotarpiu yra vienintelė galimybė išlikti.

Valstybėms reikia tvaraus ir atsakingo verslo.

Komentaro autorius - Tadas Valančius, Strateginės komunikacijos specialistas