T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Publikuota: 2022-06-15
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Strateginės komunikacijos specialistas

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius klausimus, o vartotojai ir darbuotojai turi ieškoti, ko įsikibti. Tačiau, ko?

Atstatyti vertę kuriantį pasaulį (angl. win-win world) – tokį uždavinį prieš keletą savaičių sau išsikėlė į Šveicarijos kalnų kurortą Davose susirinkę pasaulio galingieji.

Tačiau jų dėmesio centre atsidūręs karas Ukrainoje, maisto krizė, klimato kaita, trūkusios tiekimo grandinės, postpandeminiai randai, recesijos varpai – nėra vien lyderius jaudinančios temos. Be išimties visų jų pasekmės jaučiamos individualiai.

Nors ištikus krizei stereotipiškai įprasta pagiežingai ar viltingai žvelgti į valdžios viršūnę, atrama kasdienybėje yra gerokai arčiau: darbe, namuose ir banko sąskaitoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Visi šie ramsčiai ateina iš verslo. Todėl ne veltui verslo atsakomybė ir lyderystės lūkestis pastaraisiais metais stojasi ant pjedestalo, kurio tvirtumą nepaliaujamai išbando kriziniai laikotarpiai.

Kai pasaulis užsivėrė

2020 m. kovą mobilumas patyrė globalų šoką. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, vos per vieną mėnesį vyriausybės visame pasaulyje įvedė beprecedentį – 43.000 - kiekį judėjimo draudimų, arba po 70 priemonių kiekvienai valstybei.

Tiesa, to sukeltos pasekmės privertė ir aikčioti. Prie Sardinijos krantų pirmąkart per šimtmetį išniro delfinai, smulkių žuvelių šuorai užliejo skaidrius Venecijos kanalus, saulės spinduliai po dešimtmečių pertraukos prasimušė pro Pekino smogą.

Taigi, kai pasaulis ėmė siųsti nedviprasmiškus ženklus, jog siekiant tvarumo tikslų efektyviausia eliminuoti žmogaus veiklą, ilgalaikius ESG (angl. environmental, social, governance) tikslus išsikėlusios kompanijos sprendė dilemą – išsodinti ar ne su šia sritimi susijusius projektus ant galinės sėdynės.

Iškilo reali grėsmė, kad metų metus trukęs įdirbis auginti verslo sąmoningumą dalintis, grius kaip kortų namelis. Pirmiausia, dėl praktiškų sumetimų.

Prarasti buvo ką. 2019 m. pabaigoje McKinsey paskelbtas tyrimas atskleidė, kad tais pačiais metais globalios investicijos į ESG projektus viršijo 30 trilijonų dolerių ir per penketą metų išaugo 68%.

Tokius pinigus iškilus egzistencinei krizei buvo galima (ir tai padaryti buvo pakankamai paprasta) nukreipti finansiniam tvarumui stiprinti.

Kaip pasaulis atsivėrė

Vis dėlto lyg žuvelių šuorai į Venecijos kanalus, į ESG fondus per pirmuosius pandemijos metus globaliai suplaukė 542 mlrd. dolerių investicijų – beveik dvigubai daugiau nei priešpandeminiais metais, kai buvo surinkti 285 mlrd. dolerių. Dar po metų ši suma išaugo iki beveik 700 mlrd. dolerių ir pasiekė 10% visų pasaulio investicinių fondų kapitalo lygio, remiantis „Reuters“ duomenimis.

O „Optimas“ konsultantų atliekamas tyrimas užfiksavo, jog tuo pat metu ESG tyrimams ir analizėms išleidžiama suma per metus pirmąkart viršijo 1 mlrd. dolerių, ir išaugo 250 mln. dolerių, palyginus su ankstesniais metais.

Kas nutiko? Kodėl žemai kabantis vaisius – paimti pinigus iš greito efekto neduodančių sprendimų, kaip kad rūpestis darbuotojų darbo sąlygomis, CO2 išmetimais ar skaidrumo bei atskaitomybės didinimo – liko nenuskintas?

„Harward Business Review“ (HBR) pateikia vieną iš atsakymų – ESG projektams versle skiriami pinigai jau buvo pradėję masinę migraciją iš sąnaudų eilutės į investicijų eilutę. Pragmatiškasis verslas ėmė skaičiuoti, kad investuojant į biokurą auga atsparumas svyruojančioms energetikos žaliavų rinkoms. Inovacijų įsigijimai mažina gamybos kaštus. Individualus požiūris į darbuotojų poreikius tirpdo jų kaitą. O CO2 emisijų mažinimas leidžia valdyti reguliacines rizikas.

Tačiau tai nebuvo pandeminės-egzistencinės krizės pasekmė. Šis procesas buvo pasiekęs inerciją, kurios globalūs sukrėtimai nepajėgė įveikti. ESG projektai tapo verslo atsakomybe, o jų stimulu – grąža.

Iššūkių laikotarpiu didinti investicijas į verslo tvarumą pasirodė išmintingiau, nei jas nukreipti laikinų rizikų valdymui. Iš to išlošė tiek vartotojai, tiek darbuotojai, tiek ir aplinka.

Kai pasaulis sugriuvo

Tačiau centrinių bankų atstovai ir ekonomistai šiemet Davose ir toliau optimizmu netryško. Auga susirūpinimas dėl artėjančios globalios recesijos. Pandeminiais randais nusėtos tiekimo grandinės patyrė antrą rimtą sukrėtimą Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą. Dėl tos pačios pandemijos tebesitęsia gamybos sutrikimai Kinijos fabrikuose.

Davose Prancūzijos centrinio banko valdytojas Villeroy de Galhau patvirtino, kad ekonomikos augimo prognozes sumažino jau 143 šalims. O horizontas toliau niaukiasi.

Karas greitai nesibaigs. Ekonomikai, taigi ir pagrindiniam jos varikliui - verslui, išlaikančiam darbo vietas ir sunešančiam mokesčius vyriausybių biudžetams, iš kurių teikiamos viešosios paslaugos ir išlaikomi išmokų gavėjai, šviesos perspektyvoje nedaug.

Todėl užpernai Davoso leitmotyvu tapusio „geresnio verslo“ (angl. better business) tema šiandien tampa dar aktualesnė. Tokio verslo, kuriam naudos kūrimas akcininkams nėra vienintelis ir pagrindinis verslo tikslas. Darbuotojų, bendruomenių, klientų, visuomenės, partnerių ir aplinkos lūkesčiai stoja į lygią gretą. Recesijos atveju, pastarieji versle ir ieškos atramos.

Ką verta prisiminti

2009-ieji pasauliui buvo prasti metai. Todėl tais metais HBR paliko penkis argumentus, kodėl ESG investicijos – socialinis, darbo ir aplinkos ramstis - negali būti pamiršti recesijos ar kitų iššūkių akivaizdoje. Pažvelgus į juos, yra ko įkvėpti laukiant ūkanotos rytdienos.

Pirma, ekonominis nuosmukis, reiškia skurdo ir kitų socialinių problemų paaštrėjimą. Jo, kaip parodė nesena istorija, vyriausybės ir NVO sektorius nepajėgia išspręsti be verslo. Verslui į socialinę dalį krizės laikotarpiu investuoti būtina tiek dėl darbo jėgos, tiek dėl perkamosios galios.

Antra, darbuotojus motyvuoja (ypač millenials‘us ir jaunesnius) siekti rezultatų socialiai atsakingose kompanijose. Taigi atsakinga elgsena krizės laikotarpiu leis išlaikyti energingus ir ambicingus žmones.

Trečia, globalios krizės smogia ne tik vyriausybių, bet ir verslo reputacijai. Ir smogia gana stipriai. ESG tema yra vienas tvirčiausių ramsčių, leidžiančių negriūti, švelninti reguliacinį poveikį ir amortizuoti „kietuosius“ sprendimus.

Ketvirta, toliau nuosekliai auga vartotojų dalis, sutinkanti mokėti brangiau už produktus ir paslaugas, kuriuos siūlo į tvarumą orientuoti gamintojai. Vien kaina konkuruoti kriziniu laikotarpiu pragaištinga, o ESG uždeda papildomus motyvus vartotojui.

Penkta, ESG suteikia daugiau progų atsparumui skirtingose srityse, o atsparumas kriziniu laikotarpiu yra vienintelė galimybė išlikti.

Valstybėms reikia tvaraus ir atsakingo verslo.

Komentaro autorius - Tadas Valančius, Strateginės komunikacijos specialistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Spec. aptarnavimo zona Rusijai?

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
05:50
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku