E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Publikuota: 2022-05-22
Bendrovės nuotr.
svg svg
Bendrovės nuotr.
Faktoringo bendrovės „Factris LT1“ Rizikos skyriaus vadovas

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir sankcijų įvedimo Rusijai bei Baltarusijai, o taip pat, kokį poveikį joms turi energijos išteklių ir žaliavų kainų šuoliai, nutrūkę ryšiai su partneriais minėtose šalyse? Šie keli problemų pilni mėnesiai taip pat įrodė, kad Lietuvos įmonės yra labai lanksčios ir sumaniai ieškančios sprendimų.

Tarptautinė alternatyvaus finansavimo bendrovė „Factris“ tiesiogiai į Rusiją, Baltarusiją ar Ukrainą neskolino. Tai lėmė, kad didelio poveikio esamam klientų ratui nepajutome. Tačiau prasidėjus karui padarėme namų darbus: peržiūrėjome, kurie klientai ir pirkėjai tiesiogiai dirba su tiekėjais iš šių rinkų, aiškinomės, kaip jie pasiruošę naujiems iššūkiams, kokius sprendimus priima dėl pasikeitusios situacijos.

Beje, įsitikinome, kad dėl praeityje įvestų sankcijų Rusijai dalis Lietuvos verslų jau prieš dešimtmetį sumažino prekybos ir tiekimo ryšius su šia šalimi, persiorientavo į ryšių kūrimą su Vakarais ir kitų regionų šalimis. Tad analizuodami mūsų finansuojamų verslų situaciją pamatėme, kad naujos, po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, paskelbtos sankcijos ar būsimi sankcijų paketai tiesioginę įtaką daro tik mažesnei daliai Lietuvos verslo sektorių ir įmonių.

Kuriuos verslus paveikė labiausiai?

Įvedus tarptautines sankcijas draudimo kompanijos atšaukė sankcionuotų įmonių draudimo limitus, todėl klientams sumažėjo galimybės finansuoti apyvartinį kapitalą faktoringo būdu su šiomis įmonėmis. Kovo mėnesį peržiūrėjome savo klientų portfelius ir identifikavome tik nedidelę dalį tų, kurie turėjo pastebimus tiekimo ryšius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Kaip taisyklė, tai buvo medienos, cheminių žaliavų ir aliejų sektoriai. Kadangi geopolitinė situacija ir sankcijos įmones paveikė individualiai, kiekvieno kliento, kurie tiesiogiai dirbo su Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos tiekėjais, paprašėme pateikti veiklos prognozes, tiekimo grandinių pokyčių scenarijus atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes rinkose.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Mūsų analizė ir šiandienos situacija patvirtina, kad visoms įmonėms sąnaudos augo, todėl augo ir apyvartinio kapitalo poreikis, kurio būtų galima gauti bet kokia priimtina finansavimo forma: faktoringu ar atvirkštiniu faktoringu (naudojamas tiekėjų sąskaitoms apmokėti), kredito linija, paskola. Ypač padidėjo poreikis finansuoti tiek tiekėjus žaliavoms įsigyti, tiek pirkėjus su draudimo apsauga.

Kadangi nutrūko medienos ir metalų tiekimas iš minėtų trijų rinkų, su jais dirbantys verslo atstovai puolė ieškoti tiekėjų kituose regionuose. Tai pašokdino medienos ir metalų kainas nuo kelių iki keliasdešimt ar net šimtų procentų, todėl poveikis juntamas daugeliui verslų – nuo baldų gamintojų iki statybininkų.

Su ypač dideliais iššūkiais susidūrė transporto įmonės, nes augant kuro kainoms pradėjo trūkti apyvartinių lėšų. Taip pat dar prisidėjo problemos su vairuotojais, kurie grįžo į Ukrainą gelbėti savo šeimų ir šalies.

Dėl augančių žaliavų kainų, jų trūkumo, energetikos išteklių kainų augimo pastebimai didėjo statybų ir kelių tiesimo įmonių sąnaudos. Įmonėms, dirbančioms su valstybiniais projektais, anksčiau pasirašytos sutartys tapo nuostolingos, o jose fiksuotų kainų koregavimas – probleminis. Todėl matome net tokią situaciją, kad daliai įmonių finansavimo gali išvis nereikėti. Mat iš medžiagų tiekėjų pasiekia informacija, jog pirkėjai gali nustoti jas pirkti, nes nauji viešojo sektoriaus projektai, kurie buvo skelbti ir laimėti š. m. I ketv. ar anksčiau, dabar nėra pelningi, priešingai – jų vykdymas verslui reikštų skausmingus nuostolius. Todėl akivaizdu, kad pasipils lavina nutrauktų sutarčių.

Kaip ši sudėtinga situacija atrodo šiandien?

Palaikome nuolatinį ryšį su klientais, kurie patyrė didžiausius iššūkius, ir matome, kad dalį tiekimo klientai sugeba perkelti į kitas šalis. Tačiau tai reikalauja daugiau finansinių resursų, o dėl padidėjusių atstumų tiekimo grandinė daugeliu atvejų pailgėja, pvz., jei anksčiau tiekimas buvo iš partnerių Rusijoje ar Ukrainoje, dabar skubiai persiorientuojama į tiekimą iš Azijos šalių, Kazachstano, Uzbekistano.

Tačiau klientai leidžia suprasti, kad, atsiradus galimybei, norėtų atnaujinti prekybos ryšius su Ukraina.

Taigi, nors klientų, tiesiogiai dirbančių su Rusija, Baltarusija ir Ukraina neturime daug, tačiau pastebime, kad įvestos sankcijos didžiausią grandininę netiesioginę reakciją kelia statybos, infrastruktūros, maisto pramonės sektoriuose – tenka varžytis su daugiau konkurentų dėl tų pačių žaliavų, kinta atsiskaitymo sąlygos, lėtėja tiekimas, klientai atsisako projektų, kurie galimai bus nuostolingi. Atitinkamai, jei 2022 m. I ketv., palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, Lietuvos BVP augo 4,1%, tikėtina, kad š. m. II ir kitais ketvirčiais BVP augimas bus prastesnis, matyt, kelis kartus.

Atsižvelgiant į tai, siekiant sumažinti grandininių reakcijų nuostolius, klientams primename rekomendacijas sudarant sutartis numatyti žaliavų kainos indeksavimą, atidžiai vertinti ir tikrinti pirkėjų mokumo galimybes, pasinaudoti kreditų draudimo bendrovių paslaugomis apdraudžiant gautinas sumas nuo pirkėjų nemokumo ar bankroto, pasinaudoti sąskaitų finansavimo su draudimu paslauga. Beje, dar 2021 m. III ketv., kai pastebimai šoktelėjo infliacija ir apie ją imta kalbėti vis garsiau, pastebėjome tendenciją, jog su kontraktiniais projektais dirbantys klientai, kurių įgyvendinimas trunka bent keletą mėnesių, nusimato indeksavimą ir kainos peržiūrėjimą po kelių mėnesių.

Komentaro autorius – Edmundas Volskis, alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14
Laukiame rudens? 18

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių...

Nuomonės
2022.06.13
D. Palavenis. ES iniciatyva, skirta skatinanti inovacijas gynybos srityje - HEDI

Birželio 1 d. buvo oficialiai pradėta Europos gynybos inovacijų centro (toliau – HEDI) (angl. Hub for EU...

Nuomonės
2022.06.12
Š. Sakalauskas. Sukčiai ir melagienos internete: kaip su jais kovoti verslui?

Socialiniai tinklai prekių ženklams atveria dideles rinkodaros ir žinomumo didinimo galimybes, leidžia...

Nuomonės
2022.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku