V. Šenderovičius. Suprantant, kad dabar Žemėje tau nebus brangesnės vietos nei bunkeris Altajuje

Viktoras Šenderovičius, Rusijos rašytojas, publicistas
(AP/„Scanpix“) nuotr. — Viktoras Šenderovičius, Rusijos rašytojas, publicistas (AP/„Scanpix“) nuotr.

O dabar įsivaizduokite, kaip jam (Putinui – VŽ ) jaustis. Nuolat įsižiūrėti į akis kiekvieno, kuris jam ant stalo stato lėkštę sriubos. Spėlioti, ar kas nors nesutepė šaukšto ar apatinių drabužėlių tuo bjauriu bespalviu skysčiu, kuris anksčiau buvo skirtas Navalnui. Galvoti, ar į naktinę sargybą nestojo žmogus, tarkim, Zubovo pavarde. Kiekviename artėjančiame kariškyje matyti pulkininką Štaufenbergą....

Žinoti, kad visas „Forbes“ sąrašas – būtent rusiškas „Forbes“ – nori tavo mirties, už ilgus žeminimo metus. Pagal galimybę - kankinančios mirties. Žinoti, kad tavo mirties (kuo greitesnės) nori visas pasaulis. Suprasti, kad tavo egzistavimas – didžiulis hemorojus net tavo patiems vaikams. Kad būti tavo artimaisiais – pažeminimas, ir net – pavojus.

Suprasti, kad dabar Žemėje tau nebus brangesnės vietos nei bunkeris Altajuje. Kad tu jau dabar po žeme. Kad seniai nusibodęs Šoigu irgi vieną kartą gali išduoti, kai bus paimtas už gerklės. Kad tavimi su pasauliu atsiskaityti svajoja visa nuolanki Saugumo taryba. Kad žiurkės tuoj tuoj pradės bėgti iš laivo ... jau bėga, bilsnodamos tavo bankų rekvizitų uodegėlėmis. Kad tavęs laukia narvas arba (žr. aukščiau).

Ir sieloje nėra nieko, dėl ko verta kentėti: nei idėjų, nei principų, nieko. Tu paprasčiausiai norėjai saldžiai gyventi ir pats nesuvokei, kaip visa tai atsitiko. Kai tu įžengei į šėtoniškus valdžios spąstus, iš kurių nėra išeities... Ir norisi atsibusti Drezdene - jaunu, su alučiu rankoje, o nubundi su nutrūkusia seniokiška širdimi vis ten, bunkeryje.

Įsivaizduokite visa tai – ir žmogiškai jo pagailėkite.

O kitą sekundę supraskite pagaliau, kad duoti komandą atominiam smūgiui tokiomis aplinkybėmis - tai visai nebaisu.