Partnerystės patrauklumą lemia patikimumas

Publikuota: 2021-12-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai („Public Private Partnership“, PPP) Lietuvoje vis labiau įsibėgėja – verslas pasiryžęs investuoti į visuomenei reikalingus objektus, tačiau tam turi savo kriterijų: patrauklumą lemia investicijų dydis ir viešojo sektoriaus partnerio patikimumas.

Skaičiuojama, kad per daugiau nei dvidešimtmetį Lietuvoje startavo kone 70 PPP projektų. Daugiausia patirties – koncesijose, kiek mažiau – partnerystėje.

Šiemet vienas reikšmingiausių įvykių PPP projektų sektoriuje – įsigaliojusios sutartys dėl trijų karinių miestelių statybos Vilniaus, Šiaulių ir Šilalės rajonuose. Projektai, į kuriuos ketinama investuoti 168 mln. Eur, bus pradėti statyti 2022 m., o juos įgyvendins NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ ir „Eika“.

Neringa Pažūsienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertė, VŽ sako, kad PPP projektų patrauklumą verslui lemia investicijų dydis ir viešojo sektoriaus partnerio patikimumas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Būtent esant patikimam partneriui iš viešojo sektoriaus ir Lietuvos verslininkai, ir investuotojai iš užsienio konkursuose dalyvauja drąsiau – žino, kad bus ir stabilumas, ir teisingas požiūris į partnerystę.

Tiesa, užsienio investuotojai nori, kad projekto vertė būtų bent jau 30 mln. Eur.

Tačiau apie labai didelius žaidėjus Lietuvai nereikėtų svajoti – pasak N. Pažūsienės, juos domina sumos nuo 100 mln. Eur. Bet ispanai, italai, lenkai, latviai, estai, suomiai žvalgo galimybes mūsų šalyje dalyvauti PPP projektuose.

Skaičiuojama, kad pastaruoju metu jau susiformavo konkursuose dalyvaujančių 5–6 nuolatinių dalyvių ratas, o finansinių partnerių kategorijoje bankus vis dažniau keičia investiciniai fondai.

Smulkūs, 1–10 mln. Eur investicijų pageidaujantys projektai, kurie dažniausiai yra paslaugų koncesijos, kai privatus partneris imasi valdyti, pavyzdžiui, areną ar sporto kompleksą, ne itin domina verslą.

„Problema ne tik pas mus – ji aktuali visoje Europos Sąjungoje. Galvojame, ką daryti, nes nebėra konkurencijos – sėdama ir deramasi su tuo „vienu nepakartojamu“, tad apie kainą ir efektyvumą tokiu atveju nebėra kalbos“, – aiškina ekspertė.

CPVA atstovė sako, kad agentūra 2022 m. Finansų ministerijai ir Vyriausybei teiks pasiūlymus, kaip sukomplektuoti tokius projektus ir padidinti jų patrauklumą privačiame sektoriuje.

Šarūnas Stepukonis, investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris, aiškina, kad tokio fondo akiratyje gali atsidurti projektai, kurių vertė bent 7–8 mln. Eur. Mažesnių, anot jo, neverta PPP būdu įgyvendinti dėl kelių priežasčių.

„Labai mažuose projektuose pasirengimo išlaidos tampa neproporcingai didelės: gali būti, kad 1 mln. Eur vertės projekte apie 10% teks išleisti įvairioms teisininkų sąnaudoms. Be to, tokio projekto joks bankas neis skolinti. Naudojant vien savo kapitalą toks projektas tampa per brangus. Mažesniuose projektuose geriausia tiesiog skelbti rangos pirkimą ir negaišti dvejų metų deryboms“, – kalba jis.

Tarp iššūkių verslininkai ir teisininkai mini nepakankamas kompetencijas, kad būtų tinkamai pasiruošta konkursams. Reikėtų įvertinti ir visas rizikas bei eigą itin ilgalaikiams, ne vieną dešimtmetį apimantiems, projektams.

„Iš jau sukauptų patirčių akivaizdu, kad daugiau dėmesio reikia skirti sutartinėms sąlygoms, ypač įvairių negatyvių scenarijų aprašymui. Tai aktualu tiek partnerystės, tiek koncesijų sutartims. Neretai paliekamas pernelyg didelis neapibrėžtumas dėl šalių teisių ir pareigų, garantijų ir įvairių saugiklių, o tai kritiniais atvejais tampa labai reikšminga“, – sako Laurynas Lukošiūnas, kontoros „Sorainen“ advokatas.

Anot teisininkų, nors Lietuvoje PPP projektų modelis veikia, o poreikis pritraukti investicijų yra didelis, projektų investuotojams nepasiūloma tiek, kiek būtų galima, lyginant su lyderiaujančiomis Europos šalimis. Verslas pasigenda didesnių objektų, tokių kaip kelių, tiltų statybos ir eksploatavimas.

VŽ primena, kad kai kurie PPP projektai stringa dėl metų metus trunkančių diskusijų – kaip atsitiko su keliu Vilnius–Utena. Iečių sulaužyta daug, o rezultato nėra.

Didelių galimybių verslo ir viešojo sektoriaus partnerystei įžvelgiama tokiose paslaugose, už kurias moka vartotojai: transportas, šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, ryšiai. Tačiau daugelyje šių sričių kol kas dominuoja savivaldybių įmonės.

Pritraukus daugiau privataus verslo į PPP projektus būtų galima nutraukti ir įsisenėjusias nepotizmo tradicijas, kurios vis dar gajos savivaldybėse.

VŽ nuomone, vis dar nepakankamą patrauklumą PPP projektams sąlygoja ir neigiama patirtis: verslas yra nudegęs viešajam sektoriui persigalvojus. Tam įtakos turi politiniai ciklai, kai per vieną kadenciją projektai suplanuojami, o po rinkimų jie dažnai stabdomi, peržiūrimi, vertinami iš naujo.

 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

Kai tenka rinktis Pietų Korėją 5

Beveik prieš metus Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą ir gavus į kaktą pakeliui į Kijevą, netrukus...

Nuomonės
2023.02.06
N. Roubini. Lunatikai ant megagrėsmių kalno

Mūsų ateičiai grasina daugybė tarpusavyje susijusių megagrėsmių. Nors kai kurias iš jų jau seniai žinome,...

Nuomonės
2023.02.05
G. Ilekytė. Delsimo pereiti prie žaliosios transformacijos kaina 1

Kaip ir kiekvienais metais, šių metų sausį pasaulio elitas rinkosi Davose, 1.560 metrų aukštyje Šveicarijos...

Nuomonės
2023.02.04
Biurokratijos fiesta siaučia

Nepaisant daugelio vyriausybių pažadų ir galbūt atskirais atvejais – net užmojų – mažinti administracinę...

Nuomonės
2023.02.03
T. Jensen. 2023-aisiais tiekimo grandinės bus įtemptos, o verslas – atsargus

Pastarieji keleri metai verslui nebuvo lengvi. 2019-aisiais metais smogusi COVID-19 pandemija, vėliau...

Nuomonės
2023.02.02
Energetikos krizę keičia stagfliacijos grėsmė

2022 m., kuriais viena krizė keitė kitą, baigėsi geriau, nei daugelis galėjo įsivaizduoti. Sausio antrojoje...

Nuomonės
2023.02.02
K. Pupinis. Lietuva – pilka dėmė Europos elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapyje. Kada tai pasikeis? 1

Šiandien Lietuvos keliais rieda per 12.000 elektromobilių (EV), iš kurių 7.100 varomi vien elektra. Tuo tarpu...

Nuomonės
2023.02.01
Erškėčiuotas, bet derlingas kelias 4

Mėgstantiems kartkartėmis paniurzgėti, kaip „blogai yra Lietuvoje“, nes kitur ir žolė žalesnė, ir piniginės...

Nuomonės
2023.02.01
Už viską sumoka valstybė. Ar mes? 15

Nukritus didmeninėms elektros kainoms sausį visi tiekėjai sumažino vartotojams siūlomų planų su fiksuota...

Nuomonės
2023.01.31
Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Įmonių vadovų ir buhalterių kantrybė galutinai trūko, kai jie vėl gavo grėsmingą „Sodros“ laišką apie...

Nuomonės
2023.01.30
E. Leontjeva. Kai infliacija estafetę perduoda mokesčiams

Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie...

Nuomonės
2023.01.29
R. Aernoudtas. Verslo angelai – kertinė startuolių ekosistemos ašis

Verslo angelai yra itin svarbūs startuolių ekosistemai – jie įrodė esantys atsparūs krizėms. Visgi rinkoje...

Nuomonės
2023.01.28
Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

Nuomonės
2023.01.27
R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

Nuomonės
2023.01.26
Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

Nuomonės
2023.01.26
Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

Nuomonės
2023.01.25
M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

Nuomonės
2023.01.24
Nesukčiauti – pigiau

Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

Nuomonės
2023.01.24
J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

Nuomonės
2023.01.23
Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

Nuomonės
2023.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku