Partnerystės patrauklumą lemia patikimumas

Skaičiuojama, kad per daugiau nei dvidešimtmetį Lietuvoje startavo kone 70 PPP projektų. Daugiausia patirties – koncesijose, kiek mažiau – partnerystėje.

Šiemet vienas reikšmingiausių įvykių PPP projektų sektoriuje – įsigaliojusios sutartys dėl trijų karinių miestelių statybos Vilniaus, Šiaulių ir Šilalės rajonuose. Projektai, į kuriuos ketinama investuoti 168 mln. Eur, bus pradėti statyti 2022 m., o juos įgyvendins NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ ir „Eika“.

Neringa Pažūsienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertė, VŽ sako, kad PPP projektų patrauklumą verslui lemia investicijų dydis ir viešojo sektoriaus partnerio patikimumas.

Būtent esant patikimam partneriui iš viešojo sektoriaus ir Lietuvos verslininkai, ir investuotojai iš užsienio konkursuose dalyvauja drąsiau – žino, kad bus ir stabilumas, ir teisingas požiūris į partnerystę.

Tiesa, užsienio investuotojai nori, kad projekto vertė būtų bent jau 30 mln. Eur.

Tačiau apie labai didelius žaidėjus Lietuvai nereikėtų svajoti – pasak N. Pažūsienės, juos domina sumos nuo 100 mln. Eur. Bet ispanai, italai, lenkai, latviai, estai, suomiai žvalgo galimybes mūsų šalyje dalyvauti PPP projektuose.

Skaičiuojama, kad pastaruoju metu jau susiformavo konkursuose dalyvaujančių 5–6 nuolatinių dalyvių ratas, o finansinių partnerių kategorijoje bankus vis dažniau keičia investiciniai fondai.

Smulkūs, 1–10 mln. Eur investicijų pageidaujantys projektai, kurie dažniausiai yra paslaugų koncesijos, kai privatus partneris imasi valdyti, pavyzdžiui, areną ar sporto kompleksą, ne itin domina verslą.

„Problema ne tik pas mus – ji aktuali visoje Europos Sąjungoje. Galvojame, ką daryti, nes nebėra konkurencijos – sėdama ir deramasi su tuo „vienu nepakartojamu“, tad apie kainą ir efektyvumą tokiu atveju nebėra kalbos“, – aiškina ekspertė.

CPVA atstovė sako, kad agentūra 2022 m. Finansų ministerijai ir Vyriausybei teiks pasiūlymus, kaip sukomplektuoti tokius projektus ir padidinti jų patrauklumą privačiame sektoriuje.

Šarūnas Stepukonis, investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris, aiškina, kad tokio fondo akiratyje gali atsidurti projektai, kurių vertė bent 7–8 mln. Eur. Mažesnių, anot jo, neverta PPP būdu įgyvendinti dėl kelių priežasčių.

„Labai mažuose projektuose pasirengimo išlaidos tampa neproporcingai didelės: gali būti, kad 1 mln. Eur vertės projekte apie 10% teks išleisti įvairioms teisininkų sąnaudoms. Be to, tokio projekto joks bankas neis skolinti. Naudojant vien savo kapitalą toks projektas tampa per brangus. Mažesniuose projektuose geriausia tiesiog skelbti rangos pirkimą ir negaišti dvejų metų deryboms“, – kalba jis.

Tarp iššūkių verslininkai ir teisininkai mini nepakankamas kompetencijas, kad būtų tinkamai pasiruošta konkursams. Reikėtų įvertinti ir visas rizikas bei eigą itin ilgalaikiams, ne vieną dešimtmetį apimantiems, projektams.

„Iš jau sukauptų patirčių akivaizdu, kad daugiau dėmesio reikia skirti sutartinėms sąlygoms, ypač įvairių negatyvių scenarijų aprašymui. Tai aktualu tiek partnerystės, tiek koncesijų sutartims. Neretai paliekamas pernelyg didelis neapibrėžtumas dėl šalių teisių ir pareigų, garantijų ir įvairių saugiklių, o tai kritiniais atvejais tampa labai reikšminga“, – sako Laurynas Lukošiūnas, kontoros „Sorainen“ advokatas.

Anot teisininkų, nors Lietuvoje PPP projektų modelis veikia, o poreikis pritraukti investicijų yra didelis, projektų investuotojams nepasiūloma tiek, kiek būtų galima, lyginant su lyderiaujančiomis Europos šalimis. Verslas pasigenda didesnių objektų, tokių kaip kelių, tiltų statybos ir eksploatavimas.

VŽ primena, kad kai kurie PPP projektai stringa dėl metų metus trunkančių diskusijų – kaip atsitiko su keliu Vilnius–Utena. Iečių sulaužyta daug, o rezultato nėra.

Didelių galimybių verslo ir viešojo sektoriaus partnerystei įžvelgiama tokiose paslaugose, už kurias moka vartotojai: transportas, šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, ryšiai. Tačiau daugelyje šių sričių kol kas dominuoja savivaldybių įmonės.

Pritraukus daugiau privataus verslo į PPP projektus būtų galima nutraukti ir įsisenėjusias nepotizmo tradicijas, kurios vis dar gajos savivaldybėse.

VŽ nuomone, vis dar nepakankamą patrauklumą PPP projektams sąlygoja ir neigiama patirtis: verslas yra nudegęs viešajam sektoriui persigalvojus. Tam įtakos turi politiniai ciklai, kai per vieną kadenciją projektai suplanuojami, o po rinkimų jie dažnai stabdomi, peržiūrimi, vertinami iš naujo.