Latvijos dujų rinka. Durys plačiai atvertos?

Publikuota: 2015-10-02
Inčukalnio dujų saugykla Latvijoje. Naglio Navako (VŽ) nuotr.
Inčukalnio dujų saugykla Latvijoje. Naglio Navako (VŽ) nuotr.
Dominykas Tučkus, UAB LITGAS generalinis direktorius.

Pastaruosius keletą metų skaidrėjančiame Baltijos šalių dujų rinkos danguje laisvos rinkos saulę vis pritemdydavo vienas tamsesnis debesis – Latvija. Jos dujų sektoriui ne tik pritaikyta ES trečiojo energetikos paketo išimtis dėl tiekimo monopolio iki 2017 metų, bet galimybės pasinaudoti prie jos sistemos – dujotiekių, saugyklos, valdomų „Latvijas gaze“, buvo ribotos, klampios.

Skirtingai nei tiekimo monopolio išimtis, ES direktyvos nenumatė jokios išimties skaidriai trečiųjų šalių prieigai prie Latvijos dujų sistemos. Tai yra, kitos įmonės, pavyzdžiui, „Litgas“ ar bet kuri kita įmonė, norėdama pasinaudoti Latvijos Inčukalnio dujų saugykla ar transportuoti dujas Latvijos dujotiekiais iki Estijos, turėtų gauti aiškias ir visiems rinkos dalyviams, įskaitant ir pačią „Latvijas gaze“, vienodai taikomas taisykles.

To nebuvo. Reikalai buvo tvarkomi dvišalių susitarimų pagrindu. Nors „Latvijas gaze“ ir deklaravo, kad siekia, jog jos būtų vienodesnės, bet to patikrinti praktiškai neįmanoma.

Ledai pajudėjo prieš metus, kai „Latvijas gaze“ pateikė pirmąją versiją šių taisyklių, į jų koregavimą įsijungė Latvijos viešųjų paslaugų komisija (mūsų reguliatoriaus – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atitikmuo) ir visi suinteresuoti rinkos dalyviai tiek Latvijoje, tiek Estijoje ir Lietuvoje.

Galutinėje taisyklių redakcijoje atsidūrė dvi svarbios ir mūsų šaliai – potencialiai dujų reeksportuotojai aktualios naujovės.

Įteisintas vadinamasis dujų išėjimo taškas Latvijoje. Ši naujovė leidžia Latvijos dujų vartotojams pasinaudoti perdavimo sistema savo dujoms transportuoti iki savo objekto.

Taip pat buvo sutrumpintas terminas, per kurį vartotojai gali koreguoti tiekimo grafiką. Anksčiau vartotojai turėdavo pateikti grafikus prieš mėnesį prieš patiekimą, o paskutinės korekcijos turėdavo būti baigtos likus trims paroms iki tiekimo pradžios. Dabar koregavimo terminas sutrumpintas iki keliolikos valandų. Tai teigiamas poslinkis. Jis reikšmingas vartotojams, kurių vartojimo grafikas nėra lygus ir iš anksto tiksliai prognozuojamas. Kaip, pavyzdžiui, „Latvenergo“, kuri dujų poreikį koreguoja pagal prekybos elektra biržoje rezultatus.

Ir čia prieiname prie labiausiai šiuo metu intriguojančio klausimo – ar jau galima pradėti pumpuoti dujas į Latviją?

Ir taip, ir ne. Mūsų įsitikinimu, išimtis „Latvijas gaze“ neriboja galimybės vartotojams patiems atsigabenti užsienyje įsigytų dujų savo reikmėms. Tačiau problema yra kiek gilesnė. Buvo priimtos taisyklės, aprašančios pasinaudojimą tik perdavimo tinklais ir saugykla. Tuo tarpu didžioji dalis pagrindinių dujų vartotojų yra prisijungę prie skirstomojo tinklo. Tarp jų ir tokie, kaip „Latvenergo“ valdomos daugiausiai gamtinių dujų vartojančios Latvijos elektrinės. Tam, kad jie galėtų atsigabenti dujų iki savo elektrinių ar gamyklų, reikalingos atitinkamos pasinaudojimo skirstomuoju tinklu taisyklės, kad atsigabenti dujas iki galutinės vartojimo vietos. Apie tai kol kas kalbų negirdėti, todėl dabar teks laukti, kol kas nors iš Latvijos vartotojų pamėgins tai praktiškai padaryti.

Apskritai, ir šios priimtos pasinaudojimo perdavimo sistema bei saugykla taisyklės dar nėra pavyzdinės ar visiškai nešališkos.

Išliko išimtys, suteikiančios prioritetą „Latvijas gaze“ naudotis tiek saugykla, tiek perdavimo sistema, nėra aiškios prioritetų skirstymo procedūros.

Saugojimo paslaugų teikimas yra apribotas sezoniškumu ir fizinių dujų srautų kryptimi, todėl nėra galimybės lanksčiau pasinaudoti saugykla.

Taigi, šios taisyklės – žingsnis tinkama linkme, tačiau tai tik pradžia. Kad šios taisyklės turėtų reikšmingos įtakos, reikia žengti dar toliau.

Dominykas Tučkus yra UAB „Litgas“ generalinis direktorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ES parama: į plytas ar į ateitį? 13

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
06:38
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 5

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 29

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01
TOP 3 gyvenamojo NT projektai Kaune 69

Vis labiau ir labiau į praeitį nugrimzta ironiškas vilniečių pastebėjimas apie tai, kad vienas iš gerų dalykų...

Statyba ir NT
2018.09.30
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plačiau pravėrė duris arbitražui 1

Kasmet pagrindinėje Lietuvos arbitražo institucijoje – Vilniaus komercinio arbitražo teisme – pradedama nuo...

Verslo aplinka
2018.09.30
Misija – įpėdinis: kaip nesužlugdyti perduodamo verslo 4

Kas yra šeimos verslo perdavimas? Kad ir kokį procesą įsivaizduotume, tai tikrai nėra vien garbingos šeimos...

Finansai
2018.09.29
Mokesčiai - įrankis konkurencinėje kovoje 13

Trijų Baltijos šalių mokesčių modeliai turi nemažai skirtumų – kai kurie Latvijoje ir Estijoje taikomi...

Finansai
2018.09.28
Ar Rusijos centrinis bankas keičia pinigų politikos kryptį?

Metų pradžioje Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Niabullina turėjo kuo džiaugtis. Jos vadovaujamai...

Rinkos
2018.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau