Alternatyvos smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui
Pagrindinės institucijų šiam tikslui numatytos galimos teisinio reguliavimo priemonės yra:
1. Sutelktinio finansavimo (SF) veiklos grįstos tiek investavimu, tiek skolinimu, tiek ir kitais būdais (pvz., faktoringo), reglamentavimas. Šis reguliavimas, be kita ko, turėtų įtvirtinti galimybę steigti SF platformas, kurios šio metu nėra reglamentuotos, aiškiai numatant, kad jų veiklai Finansų įstaigų įstatymas nėra taikomas, taip pat koreguojant kitus teisės aktus, kurie šiuo metu trukdo vystytis šiai veiklai.
Pagal siūlomą koncepciją neprofesionalieji investuotojai galėtų investuoti iki 1.000 Eur į vieną finansuojamą projektą, o profesionaliesiems ir informuotiesiems investuotojams investavimo suma nebūtų ribojama. Projektų savininkai (finansuojamieji subjektai) būtų įpareigoti paskelbti informaciją apie projektą (finansuojamą įmonę, planuojamą veiklą, rizikas ir pan.), taip pat periodiškai informuoti investuotojus apie projekto eigą ir atskleisti savo metinius finansinius duomenis. SF platformos administratorius privalėtų užtikrinti, kad projekto savininko jam pateikta informacija būtų laiku paskelbiama SF platformoje.
2. Suteikimas galimybės obligacijas (išskyrus konvertuojamąsias) viešai platinti uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB) (šiuo metu tokia galimybė numatyta išimtinai akcinėms bendrovėms), tiek iki Vertybinių popierių įstatymo numatytų ribų, kuomet prospektas neturi būti rengiamas (informacinio dokumento (memorandumo) pagrindu), tiek ir jas viršijant (parengus ir viešai paskelbus prospektą).
Pagal siūlomą koncepciją viešai platinti obligacijas galėtų tik tos UAB, kurios auditavo savo metinių finansinių ataskaitų rinkinius bent 1 m. iki planuojamos emisijos ir juos audituos iki finansinių metų, kuriais numatytas obligacijų išpirkimas (šis reikalavimas nebūtų taikomas įsisteigusioms naujoms, 1 m. veiklos istorijos neturinčioms bendrovėms, kai obligacijos platinamos per SF platformą).
3. Neviešo UAB vertybinių popierių siūlymo kriterijų įtvirtinimas. Pagal siūlomą koncepciją rekomenduojama įtvirtinti, kad UAB akcijų ar obligacijų siūlymas yra neviešas, jeigu siūlymas teikiamas vertybinius popierius išleidžiančios UAB (i) akcininkams, (ii) darbuotojams, (iii) kreditoriams, (iv) profesionaliesiems investuotojams arba (v) informuotiesiems investuotojams ir (vi) tokiam siūlymui taikoma bent viena iš Vertybinių popierių įstatyme nustatytų sąlygų, kada, vertybinius popierius viešai siūlant ar įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje, nereikalaujama paskelbti prospektą.
4. Galimybės sudarymas bendrovėms suteikti akcijų darbuotojams neatlygintinai arba iš dalies atlygintinai. Siūloma sudaryti galimybę neatlygintinai (apmokant šias akcijas bendrovės lėšomis) arba iš dalies atlygintinai (apmokant šias akcijas bendrovės ir darbuotojo lėšomis) suteikti bendrovės akcijų (akcijų emisijos atveju ar perduodant savas akcijas) darbuotojams, įskaitant bendrovės vadovą, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos narius, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (kai bendrovės darbuotojai yra jos akcininkai arba su akcininkais artimais ryšiais susiję asmenys), esant abiem šioms sąlygoms: (i) bendrovėje sudarytas rezervas darbuotojams ir bendrovės organų nariams suteikiamoms akcijoms apmokėti (jo dydis turi būti ne mažesnis už neatlygintinai suteikiamų akcijų verčių (akcijų emisijos kainos ar savų akcijų įsigijimo) ar tos jų verčių dalies, kurią sumoka bendrovė, sumą); (ii) visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma yra patvirtinęs akcijų suteikimo darbuotojams ir bendrovės organų nariams politiką.
5. Ūkinių bendrijų įstatymo reguliavimo tikslinimas, padarant jį patrauklesniu rizikos ir privataus kapitalo fondų, kurie dažniausiai steigiami būtent ūkinės bendrijos (ribotos partnerystės) forma, veiklai. Pagal koncepciją siūloma naikinti šiuos Lietuvos teisinio reguliavimo trikdžius: (i) atsisakyti reikalavimo viešinti visų komanditinės ūkinės bendrijos narių komanditorių tapatybę ir jų investicijų į komanditinę ūkinę bendriją dydį, paliekant prievolę viešinti tų komanditorių, kurie buvo komanditinės ūkinės bendrijos steigėjai, tapatybę; (ii) peržiūrėti Juridinių asmenų registrui teikiamo komanditinės ūkinės bendrijos steigimo dokumento (veiklos sutarties) turiniui keliamus reikalavimus, siekiant sudaryti galimybę neviešinti konfidencialios informacijos, kuri šiuo metu sudaro komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutarties dalį; (iii) sudaryti teisines galimybes komanditinės ūkinės bendrijos tikriesiems nariams ir komanditoriams konfidencialius komanditinės ūkinės bendrijos veiklos ir tarpusavio santykius reguliuojančius klausimus aptarti atskiroje neviešoje sutartyje.
6. Atlikti alternatyvaus smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo priemonių kūrimą ir naudojimą skatinančius pakeitimus mokesčių sistemoje. Įgyvendinus aukščiau minėtas siūlomas teisinio ir mokestinio reguliavimo priemones, alternatyvos smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui neabejotinai turėtų būti paskatintos. Taigi ateityje smulkusis bei vidutinis verslas galėtų tikėtis turėti galimybę savo vykdomus projektus finansuoti ne tik iš bankų ar kitų finansų įstaigų teikiamų lėšų, tačiau ir iš kitų rinkos dalyvių. Taip pat labai svarbu, kad rengdamos šiuos pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo priemonių valstybės institucijos užsiklausė ir verslui atstovaujančių asociacijų bei kitų suinteresuotų rinkos dalyvių nuomonės. Taigi suformuluotuose pasiūlymuose daugiau mažiau atspindėti ir rinkos dalyvių lūkesčiai dėl būdų, kuriais galėtų būti paskatintas alternatyvus smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimas.
