Europa susiskaldžiusi dėl „prekybinio granatsvaidžio“ panaudojimo

D. Trumpas muitais už „prekybos disbalansą“ nusprendė daužyti pagrindinius JAV prekybos partnerius, tarp jų – ir Europos Sąjungą (ES). Neapibrėžtumo lieka daug: vadovai nesupranta formulės, pagal kurią D. Trumpas apskaičiavo muitus partneriams, o itin nepastoviose akcijų biržose ieškoma progos atšokimui, gaudant bet kokias užuominas apie galimą muitų sušvelninimą.

Fiksacija ties JAV prekybos deficitu D. Trumpas pasižymėjo ir savo pirmosios kadencijos metu. Tiesa, ši fiksacija daugiausia susijusi su importuojamų ir eksportuojamų prekių balanso deficitu, o ne paslaugomis – o būtent tai yra stiprioji JAV ekonomikos dalis.

Companiesmarketcap.com agreguojami duomenys rodo, kad iš 10-ies vertingiausių pasaulio biržos kompanijų net 7 jų yra JAV technologijų įmonės: „Apple“, „Microsoft“, „Nvidia“, „Alphabet“, „Meta“, „Amazon“ ir „Tesla“.

Vienaip ar kitaip, dauguma jų turėtų pajusti stiprų muitų poveikį. „Big Tech“ kompanijos yra priklausomos nuo globalių tiekimo grandinių, kurias naikinti užsimojo D. Trumpas. Pavyzdžiui, „Apple“ išmaniuosius telefonus „iPhone“ gamina Indijoje, reikšmingą dalį „Amazon“ e. prekyvietės apyvartos sudaro prekės iš Kinijos.

Be to, apie 450 mln. gyventojų turinti ES yra svarbi pardavimų rinka visoms šioms kompanijoms, pavyzdžiui, ES verslas yra „pajungtas“ ant amerikietiškų debesijos paslaugų, kurias teikia „Amazon“, „Google“ ar „Microsoft“, dauguma vis plačiau verslo ir gyventojų naudojamų DI platformų taip pat yra vystomos JAV kompanijų.

Ką ir kalbėti apie „Teslą“, kuri dėl jos įkūrėjo Elono Musko sąjungos su D. Trumpu, prorusiškų naratyvų sklaidos bei paramos kraštutinės dešinės kandidatams Europoje yra tapusi toksišku prekių ženklu.

Todėl JAV technologijų milžinams grėsmę kelia ne tik D. Trumpo muitų įtaka tiekimo grandinėms, bet ir potencialus ES atsakas į JAV prezidento veiksmus, galintis dar labiau pagilinti transatlantinį prekybos konfliktą.

„Prekybinis granatsvaidis“

Po to, kai D. Trumpas paskelbė apie įvedamus muitus, Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, sakė neatmetanti atsakomųjų muitų ir pabrėžė, kad ant stalo guli visos galimybės. Tarp Briuselyje aptariamų vietų, per kurias būtų galima smogti Vašingtonui, yra minimos ir „Big Tech“ kompanijos.

Leidinys „Politico“ skaitmeninių paslaugų eksportą pavadino Vašingtono Achilo kulnu prekybos kare.

Sophie Primas, Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai, sako, kad atsakas į D. Trumpo muitus gali apimti ne tik technologines prekes, bet ir paslaugas, kurių prekyboje su ES perteklių turi JAV. Tai galėtų paliesti ne tik minėtas „Big Tech“ kompanijas, bet ir, pavyzdžiui, E. Musko kontroliuojamą socialinį tinklą „X“.

Ekspertai teigia, kad tarp atsakomųjų priemonių galėtų būti reguliavimo sugriežtinimas. Palyginti su JAV ir kitomis jurisdikcijomis, Europa ir taip „Big Tech“ reguliuoja griežtai ir už tai neretai sulaukia kritikos. Kaip to pavyzdžius galima įvardinti 2018 m. įsigaliojusį Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) arba pernai veikti pradėjusius Skaitmeninių paslaugų ir rinkų aktus, skirtus įpareigoti technologijų milžines geriau prižiūrėti turinį bei kovoti su konkurencijai žalingomis globalių technologijų kompanijų praktikomis.

„Europiniu lygiu savo dispozicijoje turime kelis reguliacinius, fiskalinius ir muitų įrankius, – leidiniui JDD sakė Ericas Lombard'as, Prancūzijos finansų ministras. – Pavyzdžiui, mes galime sustiprinti kai kuriuos aplinkosauginius reguliavimus, kurie reguliuoja, kaip duomenis naudoja kai kurie skaitmeninės rinkos žaidėjai.“

Kaip rašo „Politico“, viena iš potencialiai galingiausių priemonių technologijų įmonių atžvilgiu galėtų būti „antiprievartos įrankis“ (angl. Anti-coercion instrument), dar vadinamas „prekybiniu granatsvaidžiu“. Šį instrumentą ES sukūrė po pirmosios D. Trumpo kadencijos 2017–2021 m., jis įsigaliojo 2023 m. pabaigoje ir dar nebuvo panaudotas nė karto.

Tarp galimų „prekybinio granatsvaidžio“ priemonių numatomas muitų įvedimas, paslaugų prekybos apribojimas bei tiesioginių užsienio investicijų, prieigos prie viešųjų pirkimų ribojimas.

Kontroversiška tema

Visgi situacija nėra vienareikšmiška – bet kokie atsakomieji veiksmai, juos nukreipiant prieš JAV technologijų milžinus, tikėtina, sukeltų nemažai nesutarimų tarp pačių ES valstybių narių.

Visų pirma, Skaitmeninių paslaugų ir rinkų aktai iš principo yra reguliaciniai instrumentai; jie nebuvo sukurti naudoti prekybos kare.

„Skaitmeninių rinkų aktas nėra derybinis svertas, – sako Stephanie Yon-Courtin, europarlamentarė iš Prancūzijos. – Šis reguliavimas yra tam, kad sukurtų lygias ir sąžiningas konkurencines sąlygas Europoje, o ne tam, kad būtų panaudotas kaip svertas tariantis su Jungtinėmis Valstijomis.“

Techniškai „prekybinis granatsvaidis“ galėtų šauti į „Big Tech“ kompanijų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, tačiau šių technologijų milžinų sprendimai yra paplitę itin plačiai, o daugeliui jų Europa paprasčiausiai neturi alternatyvų.

Apie tai, kad esti rimtų nesutarimų dėl atsakomųjų priemonių Vašingtonui, bylojo ir pirmadienio ES prekybos ministrų susitikimas.

Jame apie galimybę kaip atsakomąją priemonę taikyti sankcijas JAV skaitmeniniam sektoriui kalbėjo Prancūzija. Į Paryžiaus pusę atsistojo Vokietija ir Austrija, tačiau nuožmiai priešinosi Airija – šalis, ne vieną dešimtmetį palankia mokestine aplinka viliojusi technologijų milžinus. Būtent Airijoje dauguma šių kompanijų turi savo pagrindines ES būstines.

Simonas Harrisas, Airijos užsienio reikalų ir prekybos ministras, žurnalistams teigė, kad aptariamos priemonės būtų „įspūdinga eskalacija, kai šiuo metu mes turėtume situaciją deeskaluoti“.

„Jeigu pradedame kalbėti apie antiprievartinius įstatymus, daugeliu požiūrių tai yra branduolinis pasirinkimas, – „France24“ cituoja S. Harrisą, kurio poziciją taip pat palaiko Ispanija ir Italija. – Svarbu, kad Europa reaguotų ramiai ir pamatuotai.“