M. Katinas: pagrindinė konkurencija vyksta dėl vienos minutės žmogaus laiko

Jau kelerius metus iš eilės esate tarp VŽ reitinguojamų technologijų lyderių. Pasakykite, ką jums patiems reiškia sėkmingai veikianti įmonė ir koks, jūsų manymu, yra jūsų sėkmės variklis?

Technologijų įmonės veikia globaliame pasaulyje, todėl pagrindinis tikslas yra turėti platų kompetencijų spektrą, leidžiantį konkuruoti tarptautiniu mastu. Mūsų įmonė yra žaidimų industrijos dalyvė, viena pirmųjų atsiradusių regione, ir turbūt užsimezgusi unikali patirtis leidžia pasaulyje išlaikyti savo konkurencinį pranašumą kuriant mūsų segmento žaidimus.

Kaip vertinate dabartinę konkurenciją žaidimų industrijoje? Atrodo, kad tenka varžytis ne tik tarp žaidimų kūrėjų, bet ir su socialiniais tinklais ar kitomis pramogomis.

Iš tiesų, šiais laikais visos pasaulio kompanijos konkuruoja dėl žmogaus laiko, tiksliau – dėl vienos žmogaus minutės. O kadangi tų siekiančių tiek daug, yra žvėriškai sunku išlaikyti vartotojo dėmesį. 

Pastaraisiais metais žaidimų industrija patyrė tam tikrą nuosmukį, nes per pandemiją buvo pasiektas virtualus pikas – daugelis pasaulinių žaidėjų nusprendė prisijungti prie šios srities, tikėdamiesi sudalyvauti savotiškoje „aukso karštinėje“. Dėl to kai kurie rinkos analitikai teigia, jog dalyvių pasiūla tapo per didelė, kad rinkos dalis būtų tinkamai pasidalinta. 

Matome, kad pastaruosius 2–3 metus daugelis segmento žaidėjų nesugeba sudominti naujais žaidimais ar išlaikyti esamų žaidėjų dėmesio. Pandemijos sukelta paklausa buvo laikina ir netvari, tačiau yra lūkestis, kad 2024–2025 m. rinka turėtų stabilizuotis.

Kalbant apie finansus, jūsų padalinys Lietuvoje kasmet nuo pat bendrovės įkūrimo fiksuoja augimą. Pernai pajamos viršijo 83,5 mln. Eur, o grynasis pelnas siekė daugiau nei 6,36 mln. Eur. Kaip vertinate praėjusius metus ir kas lėmė tokį rezultatą?

Mūsų pagrindinė įmonė (įsikūrusi Kipre – VŽ) nekelia mums finansinių tikslų, susijusių su pelnu. Vilniaus tikslas yra kurti žaidimus, užtikrinti tęstinumą ir globalios kompanijos plėtrą. Mūsų praėjusių metų finansiniai duomenys daugiausia susiję su žmonių skaičiumi ir finansinėmis lėšomis, skirtomis jiems sukurti tinkamą verslui vystyti aplinką.

Kiek jūsų veiklai Lietuvoje daro įtaką šalies geopolitinė padėtis ir ekonominė situacija?

Geopolitinė įtampa tikrai mus veikia – tai jaučiama tiek viešuosiuose politiniuose pasisakymuose, tiek valstybės institucijų veiksmuose. Ši įtampa natūrali, nes valstybė yra didesnės rizikos zonoje. Tačiau tai tikrai būtų galima geriau suvaldyti – ne gąsdinant, o imantis prevencinių veiksmų.

Jūs kalbate apie tai, kad esame šalia karo zonos ar labiau apie migrantų politiką?

Abu. Visi turi savo nuomonę, kiek verta nerimauti. Tačiau Vakarų valstybės, kurioms jau tekę susidurti su didesnėmis rizikomis, išmoko komunikuoti ir valdyti jas taip, kad nekeltų kasdienės panikos ar įtampos. 

Mes, kaip valstybė, dar tik kuriame savo praktiką ir eksperimentuojame. Dažniausiai problemų atsiranda tada, kai viršų ima populizmas, o ne siekis iš tikrųjų valdyti situaciją. Populizmas dažnai yra nukreiptas į žmonių baimes bei jų eskalavimą, ir kai jis naudojamas gąsdinti migrantais, tai gali paveikti ir įmonių stabilumą bei jų trumpalaikius veiklos planus.

Jums tai svarbu, nes esate įvairiatautė bendrovė ir turite nemažai žmonių iš Rytuose esančių valstybių?

Mes turime daug darbuotojų, atvykusių iš užsienio šalių, daugiausia iš Baltarusijos, taip pat Ukrainos ir kitų valstybių. Natūralu, kad kiekvieną kartą išgirdus apie migracijos pokyčius padidėja jautrumas. Lietuva apskritai dar tik mokosi valdyti aukštos ir žemos kvalifikacijos žmonių pritraukimą į šalį bei reguliavimą.

Dažnai pamirštama, kad aukštos kvalifikacijos migrantai gali rinktis šalį, kurioje gyventi, tad nedraugiška komunikacija čia juos atstumia. O žemos kvalifikacijos migrantai nelabai skaito antraščių, todėl tai jų neatbaido, net jei valstybė to ir siekia.

Pastaraisiais metais jūsų darbuotojų skaičius buvo stabilus. Tačiau, jei žiūrėsime į bendrovės pradžią, matysime, kad darbuotojų yra sumažėję daugiau nei šimtu. 

Tai daugiausia susiję su tuo, kad daliai žmonių atrodo, jog galbūt kitose Europos Sąjungos valstybėse gali būti stabilesnė aplinka jų integravimui.

Koks jūsų, kaip vadovo, vaidmuo šioje situacijoje? Ar turite strategiją, kaip užtikrinti saugumo jausmą savo darbuotojams?

Tenka daug bendrauti su valstybės institucijomis ir kitų kompanijų lyderiais, siekiant užtikrinti, kad procesai būtų kiek įmanoma lankstesni ir draugiškesni. Kai ką pavyko pasiekti, ir ačiū toms valstybės institucijoms, kurios įsiklausė, tačiau šiuo metu nesame konkurencingi, palyginti su geriausiomis Europos šalimis, tvarkančiomis šiuos procesus daug efektyviau. Tikiuosi, kad ir naujame Seime atsiras daugiau norinčių klausytis.

Kokių pasiūlymų turėtumėte? 

Pasiūlymai būtų skirti aukštos kvalifikacijos darbuotojų teisinei bazei, kad jie jaustųsi saugiau. Šiandien psichologinis nesaugumas tikrai nepadeda valstybei išlaikyti tokių žmonių šalyje.

O kalbant apie konsoliduotus finansinius rezultatus, kaip bendrai „Wargaming“ sekėsi praėjusiais metais?

Mūsų pajamos pastaraisiais metais išliko gana stabilios – jos nei augo, nei krito. Tai nestebina, nes bendrovė ruošiasi išleisti naujų produktų, o tai būtina pajamų augimui.

Tačiau jums pavyksta išvengti didesnio pajamų kritimo, kuris būdingas žaidimų industrijai, kai ilgą laiką nėra pristatomas naujas žaidimas.

Šiais laikais žaidimai įgavo visiškai naują tendenciją – jie nebėra spontaniški. Didžiausi pasaulio žaidimai, priskiriami aukščiausiam lygiui, gyvuoja dešimtmečius ir generuoja stabilias pajamas metai iš metų. Mūsų įmonė turi kelis tokius žaidimus, kurie leidžia finansuoti naujų žaidimų kūrimą.

Na ir jūsų produktas yra kitoks – jis nuolat tobulinamas, atsiranda naujų funkcijų. Kai dauguma rinkoje, pavyzdžiui, konsolėms pritaikytų žaidimų pristatomi kaip galutiniai produktai ir atnaujinami nebent tik po kelerių metų.

Yra skirtingų verslo modelių. Kompiuteriniuose ir mobiliuosiuose žaidimuose pastaruoju metu išryškėjo tendencija, kad norint, jog žaidėjas vis grįžtų prie žaidimų ir išleistų daugiau pinigų virtualioms prekėms, reikia vis pateikti naujo turinio. Tai vadinama vidinėmis kampanijomis, kurios dažnai yra susijusios su Holivudo filmų integracija arba specialiais pakeitimais žaidime. Tai tarsi „serialai“, kurie skatina juos likti žaisti.

O kiek vidutiniškai žaidėjas išleidžia žaisdamas, tarkim, „World of Tanks“ – jūsų pagrindinį žaidimą?

Tikslaus skaičiaus dabar nepasakysiu, bet suma paprastai neviršija kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Kaip ir visur pasaulyje, premium verslo modeliuose didžioji dalis žaidėjų išvis neišleidžia pinigų, o mažesnioji dalis išleidžia nuo kelių iki keliasdešimties eurų. Tai reiškia, kad bendrovės pagrindinis tikslas yra turėti dešimtis ar šimtus milijonų žaidėjų.

Kadangi jūsų produktas nėra būtiniausia prekė, jūs turbūt lengvai pastebite, kai žmonės pradeda taupyti arba, priešingai, turi papildomų lėšų pramogoms. Ar fiksuojate kokias nors tendencijas šiuo metu?

Kalbant apie vartotojų pinigines, dar nėra labai aiškaus atsakymo, ar sumažėjus disponuojamoms pajamoms žmonės nustoja žaisti žaidimus, ar, priešingai, leidžia daugiau, nes žaidimai tampa pigia pramoga. Nueiti į kiną kainuoja brangiau nei praleisti visą savaitgalį namuose žaidžiant. 

Anksčiau interviu esate minėjęs, kad nesate didelis žaidimų mėgėjas. Ar pasikeitė jūsų požiūriu, kai jau trejus metus dirbate „Wargaming“?

Nesu profesionalus žaidėjas. Žaidimus mėgstu ir kartais pažaidžiu, bet, palyginti su žmonėmis, kurie jau dvidešimtmetį žaidžia ir išmano kiekvieno žaidimo niuansus, tai nėra mano stiprybė. Vis dėlto manau, kad vadyboje nebūtina būti tos srities ekspertu. Labai svarbu turėti vidinius ekspertus, kurie kuria produktą, ir gebėti pasiskirstyti kompetencijomis, kad kompanija galėtų augti.

Sakytumėte, kad verslo plėtros taisyklės yra gana universalios, nesvarbu, koks produktas?

Taip, tam tikri dalykai versle yra panašūs, bet žaidimų industrija turi savų unikalių savybių. Viena jų – technologinis produktas ne tik turi gerai veikti, bet ir sužavėti vartotojus savo istorija, funkcionalumu ar specifiniais sprendimais. Žaidimai turi tam tikrą dramaturgiją, tai nėra būtinas atributas, bet tai traukia žmones. Tai tarsi meno kūrinys – reikia režisūros, naratyvo, kad žmonės norėtų dalyvauti žaidimo pasaulyje.

Radau nusiskundimų forumuose, kad žaidime yra ne tik sovietinės, bet ir rusiškos simbolikos. Žaidėjai užsideda Rusijos vėliavas ar vartoja pavadinimus, palaikančius tą šalį. Kaip jūs tai vertinate? Ar turite kokias nors moderavimo taisykles?

Kaip ir kituose žaidimuose ar socialiniuose tinkluose, kur dalyvauja milijonai vartotojų, kyla iššūkių suvaldyti vartotojų generuojamą turinį. Tačiau kompanija turi savo taisykles, ir jei žaidėjas joms nepaklūsta, taikomos tam tikros sankcijos. Svarbu, kad žaidėjų saviraiška neperžengtų nustatytų ribų.

Ar tokia simbolika kaip Rusijos vėliava yra draudžiama jūsų žaidime? Koks jūsų santykis su politiniais klausimais?

Kompanija aiškiai išreiškė savo paramą Ukrainai. Natūralu, kad nesistengiame atsakyti į visus politinius klausimus, bet stipriai remiame Ukrainą ir siekiame valdyti rizikas tarp savo vartotojų grupių.

Tai tokie atvejai yra moderuojami, ar ne?

Taip, šie dalykai yra moderuojami. Kiekvienas simbolis ir sritis gali turėti skirtingą teisinį reglamentavimą.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, jūs išėjote tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos. Tačiau tuomet buvo skelbta, kad dar kurį laiką žaidimai bus ten pasiekiami. Ar tai jau išspręsta?

Taip, juridine prasme iškart išėjome, tačiau pirmus metus reikėjo dar atlikti technologinį tranzitą, tai yra atskirti serverius. Dabar viskas jau įgyvendinta.

Ilgą laiką buvote tas, kuris skatino verslus ir investuotojus atvykti į Lietuvą. Dabar į viską žiūrite iš verslininko perspektyvos. Kaip vertinate dabartinę Lietuvos verslo ekosistemą?

Iš vienos pusės, ekonominiai duomenys rodo, kad mums sekasi gerai, ypač palyginti su kaimyninėmis šalimis. Tačiau dabar turime didžiausią pavojų užmigti ant šitų nedidelių laurų, nes priežasčių tolesniam ilgalaikiam augimui aš daug nematau. Nebent visi kartu – tiek valstybė, tiek verslas – imsis labai labai stiprių pokyčių

Kokie pokyčiai, jūsų nuomone, yra būtini?

Daug kas kalba apie vidutinių pajamų spąstus. Norint pasiekti tokį gerovės lygį kaip Skandinavijos šalyse ar pažangiose Vakarų Europos valstybėse, mūsų ekonomika turi būti paremta daugybe pažangių įmonių, kuriančių aukštos pridėtinės vertės produktus. 

Sakyčiau, kad turėtume turėti šimtą bendrovių, kurios uždirba daugiau nei 100 mln. Eur per metus ir kuria aukštos pridėtinės vertės produktus ar paslaugas. Kol to neturime, esame pažeidžiami geopolitikos, makroekonominių perspektyvų ar ekonominių ciklų svyravimų.

Tam reikia labai protingos ir suderintos valstybės ekonominės politikos, skiriamų finansų ir bendradarbiavimo su verslu. Taip pat reikia turėti pažangius mokslinių tyrimų centrus prie universitetų, kurie kurtų patentus. Turime sukurti finansinių priemonių įmonėms, kurios bando augti, ir pritraukti naujų verslo kūrėjų, galinčių kurti aukštos pridėtinės vertės verslus. Be to, svarbu pritraukti talentų, nes Lietuva yra nedidelė šalis, todėl mums trūksta tam tikrų specializacijų ekspertų. 

Tenka pastebėti, kad pažanga ir inovatyvumas Lietuvos politikoje yra retesni akcentai, tuo rūpinasi vos kelios partijos. Kaip jūs tai vertinate?

Reikia tikėtis, kad neprireiks ekonomikos krizės, kad politikai pradėtų galvoti apie tai. Manau, dabar pats laikas skatinti politikus pamąstyti, kad dabartinė sėkmė nėra automatinė – tai yra dešimties metų bendras valstybės ir verslo darbas.

Tačiau šiuo metu, atrodo, esame sumažinę greitį ir daugiau dėmesio skiriame saugumo reikalams. Saugumas yra glaudžiai susijęs su ekonomika. Jei norime būti kaip Izraelis, kuris turi pažangią technologijų industriją ir finansų tam užtikrinti, vienas pagrindinių tikslų turi būti ekonominis augimas.

Ar jūs pritariate, kad Lietuva turėtų skirti 4% BVP gynybai?

Taip, aš esu asociacijos „Vienaragiai LT“ asociacijos valdybos narys, ir mes visi vieningai sutariame, kad valstybė turi investuoti į technologinę pažangą, įskaitant ir saugumo užtikrinimą.