Europos milijardų inovacijoms lietuviai nepaima

Per ketverius metus nuo programos „Horizontas 2020“ pradžios Lietuva užsitikrino vos 32 mln. Eur. Mažiau už Lietuvą pinigų gavo tik Malta, skelbia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („Mosta“).

Ši suma sudaro 0,08% Lietuvos BVP – tai daugiau nei dvigubai mažiau už ES vidurkį bei beveik penkis kartus mažiau už Estijos rodiklį.

Iš viso septynerių metų programai „Horizontas 2020“ yra skirta beveik 77 mlrd. Eur. „Mosta“ analitikai abejoja, ar Lietuvai pavyks per likusius trejus metus bent kiek reikšmingiau pagerinti dalyvavimo programoje rezultatus ir taip padidinti šalies konkurencingumą.

„Ši programa yra prestižinė, konkurencija dėl finansavimo – didžiulė. Tad atsižvelgiant į programos reikalavimus ir didelę konkurenciją, tapimą projekto partneriu galima laikyti reikšmingu mokslinės veiklos pripažinimu. ES mastu vos 14% projektų laimi finansavimą. Lietuvos rezultatas pagal šį rodiklį yra kuklesnis – 12%“, – pranešime spaudai cituojama Kristina Masevičiūtė, „Mostos“ mokslo politikos analitikė.

Tęsinys po grafiku.

[infogram id="74049fe2-861b-45b0-9073-5904fa330063" prefix="coo" format="interactive" title="„Horizontas 2020“ skaičiais"]

Pagal paraiškose prašomos ir skiriamos dotacijos santykį Lietuva lenkia tik dvi ES valstybes. O pagal dotacijos, tenkančios vienam dalyviui dydį, Lietuva yra paskutinė tarp ES šalių.

Analitikės vertinimu, tai gali lemti kelios priežastys: „Pirmiausia, galima pastebėti, kad Lietuvoje dažnai dirbama tematikose, kurios yra mažai aktualios tarptautiniu mastu. Antra, lyginant su tarptautiniais standartais mūsų projektų apimtys gana menkos. Galiausiai, Lietuvos mokslininkų atlyginimai yra gerokai mažesni nei kitose ES valstybėse, tad ir finansuojant projektus Lietuvai taikomi mažesni įkainiai.“

Pagal du rodiklius Lietuva rodo pažangą. Palyginti su anskstesne mokslinių tyrimų finansavimo programa 7BP, nuo 10 iki 22,6% išaugo Lietuvos koordinuojamų projektų dalis. Pagal šį rodiklį Lietuva pašoko nuo paskutinės iki dešimtos nuo galo vietos.

Taip pat pažangą padarė ir Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ).

„MVĮ gauna trečdalį Lietuvai tenkančios dotacijos ir tai yra geriausias rezultatas ES. Galime daryti prielaidą, kad programos, kuriomis siekta padėti įmonėms gauti finansavimą moksliniams tyrimams vykdyti ir inovacijoms diegti, davė pozityvių rezultatų“, – teigia p. Masevičiūtė.

MVĮ rezultatą pabrėžia ir Artūras Jakubavičius, VšĮ Lietuvos inovacijų centras Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas. Be to, sako jis, nors investicijų į MTEP veiklą įsisavinimas Lietuvoje yra lėtokas ir nepakankamas, mūsų šalies verslas vis labiau orientuojasi į MTEP ir inovacijas.

„Lietuvos verslo investicijos į MTEP didėjo net ir tada, kai pereinamuoju laikotarpiu sumažėjo ES struktūrinių fondų investicijos, nors viešojo sektoriaus, ypač mokslų ir studijų institucijų, investicijos drastiškai sumažėjo.  Lietuvos verslas vis didesnį dėmesį skiria investicijoms į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą bei konkurencingumo didinimą“, – sako p. Jakubavičius.

Jis pateikia Statistikos departamento duomenis: 2016 m., palyginti su 2015 m., užfiksuotas 26,6% bendrų išlaidų MTEP kritimas. Tačiau didžiąją dalį šio kritimo sudarė pristabdytas ES struktūrinių fondų finansavimas. Iš 103,6 mln. Eur nuosmukio sumažėjusi parama iš ES struktūrinių fondų siekė net 97,8 mln. Eur (arba 94 %), o verslo išlaidos padidėjo 5%. Šios 2016 m. jos buvo beveik 50% didesnės nei 2012 m., nors bendros MTEP išlaidos pernai buvo 4% mažesnės nei 2012 m.

„Deja, bet labiausiai Lietuvos rodiklius MTEP srityje žemyn tempia mokslo ir studijų įstaigų rezultatai. Be to, iki šiol nėra paleistos Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijos priemonės, nukreiptos į MTEP veiklų populiarinimą ir plėtrą. Tai rodo sistemines problemas šioje srityje ir reikalauja sisteminių sprendimų reformuojant švietimo sistemą ir jos administravimą“, – mano Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas.

Iki šiol „Horizonte 2020“ sudalyvavo 228 partneriai iš Lietuvos, kurie jau įvykdė arba šiuo metu vykdo 191 projektą.

VŽ rašė, kad apie 90% „Horizontas 2020“ lėšų gauna ES senbuvės. Tai esą gali lemti tai, kad pagal programą pagrindinis finansavimo kriterijus yra kokybė, o ne geografija.

[infogram id="ff587ea7-b7c0-4b32-a3c1-48dedb98ee3c" prefix="t8D" format="interactive" title="Horizontas 2020"]