Rūdninkų karinis miestelis dėl EIB finansavimo varžosi su 13 projektų

Nadia Calvino, Europos investicijų banko (EIB) vadovė, tikisi, kad banko direktorių taryba kovo 21 d. pritars jos komandos pasiūlymui išplėsti banko finansavimo apimtį ir tinkamumo kriterijus, kad EIB galėtų remti tokius projektus kaip Rūdninkų karinis miestelis. 

Iki dabar grynai karinės paskirties projektai nebuvo tinkami EIB finansavimui.

EIB 2025 m. veiklos plane metines investicijas gynybos srityje numatoma padvigubinti iki 2 mlrd. Eur, remiantis 14 projektų, kurie šiuo metu yra vertinami visoje Europoje, įskaitant bepiločių orlaivių, kosmoso ir kibernetinio saugumo sritis, kvantinių technologijų, karinių objektų ir civilinės saugos srityse.

„Vienas pavyzdinių šiuo metu vertinamų projektų yra didelio masto investicijos į karinį miestelį Vokietijos brigadai Lietuvoje netoli Baltarusijos sienos“, – N. Calvino rašė kovo 4 d. laiške ES valstybių narių vadovams, su kuriuo susipažino „Verslo žinios“.

Pagal dvišalį Lietuvos ir Vokietijos susitarimą, Berlynas iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje planuoja dislokuoti brigadą su maždaug 5.000 karių. Didžioji dalis – 80% – Bundesvero karių tarnaus Rūdninkuose Šalčininkų rajone, likusi dalis – Rukloje Jonavos rajone.

Viso Rūdninkų karinio miestelio projekto įgyvendinimas kainuos 1,5 mlrd. Eur ir daugiau nei 3 mlrd. per visą 12 metų laikotarpį, kai vyks palaikymo etapas.

EIB investicijos į saugumą ir gynybą 2024 m. siekė 1 mlrd. Eur, įskaitant pavyzdinius projektus kosmoso srityje (iš Lenkijos ir Ispanijos) ir karinio mobilumo srityje (uosto Danijoje pritaikymas prie NATO standartų).

Rūdninkai – pavyzdinis projektas, bet...

Pasak Rimanto Šadžiaus, finansų ministro, pastarosiomis dienomis bendraudamas su EIB vadove jis susidarė įspūdį, kad EIB „jaučia apetitą“ prisidėti prie Rūdninkų karinio miestelio statybos projekto.

VŽ rašė, kad Finansų ministerija prašymą EIB finansuoti Rūdninkų karinį miestelį Vokietijos brigadai pateikė vasarį ir pasiekė „principinį susitarimą“ dėl banko dalyvavimo karinio miestelio statybose.

Anot ministro R. Šadžiaus, EIB infrastruktūrą įrengtų savo lėšomis, kurias valstybė mažomis sumomis per ilgą laiką grąžintų jau miestelį įrengus.

N. Calvino VŽ patvirtino, kad nuolat palaiko ryšį su Lietuvos institucijomis, pirmiausia teikdama techninę pagalbą dėl pirkimų organizavimo, taip pat vertinant finansavimo poreikį.

„Tačiau nėra taip, kad kovo 21 d. tie projektai bus pateikti tvirtinti EIB direktorių tarybai. Tarybai mes pateiksime pasiūlymą dėl finansavimo išplėtimo ir tinkamumo, kad galėtume remti tokius projektus, kurie iki dabar nebuvo tinkami“, – paaiškino EIB vadovė.

„Tikiuosi, kad taryba pritars mūsų siūlomiems pokyčiams, ir mes galėsime pradėti kruopščiai vertinti šį projektą, nes tai yra grynai karinis projektas“, – pridūrė N. Calvino.

Finansų ministerijos teigimu, EIB suteikė techninę pagalbą rengiant Rūdninkų projektą ir šiuo metu jį vertina. Bankas atskiru sprendimu spręstų dėl Rūdninkų projekto finansavimo sumos ir sąlygų, o EIB gynybos finansavimo politikos išplėtimas sudarytų sąlygas projektą finansuoti didesne apimtimi.   

Paskolų apimtį nulems paklausa

Kol kas EIB numatyti 2 mlrd. Eur gynybos projektams finansuoti tėra nedidelė dalis iš 95 mlrd. Eur 2025 m. skirtų finansuoti visiems ES projektams – nuo energetikos, transporto infrastruktūros iki žaliosios transformacijos. 

 N. Calvino kovo pradžioje sakė, kad EIB planuoja atsisakyti gynybos sričiai finansuoti numatytos maksimalios 8 mlrd. Eur ribos, o banko finansavimo planus peržiūrėti šių metų viduryje. 

Galimą finansavimo gynybos projektams augimą dar šiemet ji siejo su paklausa.

„Manau, kad finansavimo apimtis priklausys nuo poreikio ir vertinamų projektų, kurie yra mūsų sąraše“, – žurnalistams Liuksemburge teigė N. Cavino. 

Šiuo metu EIB atstovai susitinka su valstybių narių pareigūnais ir pristato savo besikeičiančius finansavimo prioritetus, siekdami išsiaiškinti poreikius ir identifikuoti finansuotinus projektus.

Kovo 6 d. vykusiame ES vadovų neeiliniame posėdyje buvo pritarta Europos Komisijos planams per kelerius metus Europai apginkluoti (pagal „ReArm Europe“ planą) sutelkti 800 mlrd. Eur.  

N. Calvino, paklausta VŽ, neįvardijo, kokia dalis tų lėšų galėtų pasiekti valstybės nares ir bendroves per EIB grupę artimiausiais metais, tačiau pabrėžė, kad telkiant finansavimą bus įtrauktos įvairios nacionalinės ir europinės institucijos, sujungti nacionaliniai ir europiniai finansiniai ištekliai.

„Yra visiškai aišku, kad Europa sugebės mobilizuoti tas lėšas. EIB yra šio sprendimo dalis“, – sakė EIB vadovė.

„Norime dalyvauti tose srityse ir tuose projektuose, kur EIB dalyvavimas gali ką nors pakeisti ir sukurti didžiausią pridėtinę vertę“, – pridūrė ji.

N. Calvino kovo 4 d. laiške ES valstybių narių vadovams atkreipė dėmesį, kad EIB gerokai pritaikė savo politiką gynybos srityje nuo 2024 m. sausio 1 d.

Tinkamumo finansuoti taisyklės buvo gerokai išplėstos, todėl dabar EIB grupė gali finansuoti projektus, kurių pagrindinis tikslas yra gynyba, taip pat projektus, susijusius su platesniu saugumo aspektu, kuris apima sausumos sienų apsaugą, karinį mobilumą, ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, išminavimą ir neutralizavimą, kosminę erdvę, kibernetinį saugumą, kovos su trukdžiais technologijas, karinę įrangą ir įrenginius, bepiločius orlaivius, biologinio pavojaus ir jūros dugno infrastruktūros apsaugą, svarbiausias žaliavas ir mokslinius tyrimus.

EIB vadovės laiške minima, kad taip pat pasirašyti susitarimai su NATO inovacijų fondu ir Europos gynybos agentūra, kad pastarosios padėtų nustatyti ir įvertinti tinkamus projektus. 

Banke pradėta taikyti nauja gynybos finansavimo priemonė (Defence Equity Facility), skirta kapitalo investicijoms į MVĮ ir startuoliams gynybos ir saugumo sektoriuose. Taip pat sukurta speciali vieno langelio principu veikianti tarnyba, kuri padeda klientams teikiant prašymus finansuoti projektus.

Dėl projekto eigos trintis Vilniuje

VŽ kalbintų šaltinių EIB teigimu, pats Rūdninkų karinio miestelio projektas yra pažengęs gana į priekį, todėl nematyti priežasčių, kodėl jam negalėtų būti patvirtintas finansavimas.  

Tačiau tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Seimo politikų atsirado trinčių, kaip turėtų būti tęsiamas antrasis projekto etapas.

Ministerijos vadovybė nusprendė į tris dalis išskaidyti Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą ir pakvietė daugiau įmonių dalyvauti pavasarį prasidėsiančiose atrankose.

KAM sprendimą skaidyti statybas kritikavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. 

Jie teigia, kad projektui daugiau rizikos kelia būtent kelių rangovų pasirinkimas, o projektą įgyvendinti galėtų imtis generalinis rangovas, kuriuo galėtų tapti užsienio kompanija.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Rūdninkų karinio miestelio statybų antrojo etapo skaidymas sumažina riziką valstybei tapti priklausomai nuo vieno rangovo ir riziką projektui žlugti.

Ministrės teigimu, Lietuva dėl šio projekto yra „pozityviame kontakte“ su EIB.

„Jų pagalba čia taip pat yra vienas dalykas, kuris yra svarstomas, ką matome, kuo mažesnės rizikos šiame projekte, tuo sklandesnis, geresnis būtų bendradarbiavimas su EIB“, – BNS sakė ministrė.

Pirmąjį šio projekto etapą rangos būdu jau įgyvendina „Eikos statyba“, o antrasis etapas turėtų vykti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu. 

Antrasis Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapas apims gyvenamosios, administracinės, sporto, techninės paskirties pastatų projektavimą, statybą ir priežiūrą, taip pat beveik 300.000 kv. metrų karinių aikštelių įrengimą bei kitos paskirties statinius: sraigtasparnių aikštelę, inžinerinius tinklus.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad EIB Lietuvai galėtų paskolinti 2–3 mlrd. Eur visiems infrastruktūros, įskaitant ir karinės, projektams. Pasak jo, EIB paskolos leistų Lietuvai skirti daugiau biudžeto ar iš kitų šaltinių pasiskolintų lėšų ginkluotei įsigyti.

Nuo 1994 m. EIB Lietuvos aplinkosaugos, infrastruktūros projektams, inovacijoms ir verslui finansuoti suteikė 5,4 mlrd. Eur paskolų.

EIB grupės balansas siekia 600 mlrd. Eur.