Suomiai ir rusai Estijoje išsiparduoda NT, tačiau aktyviau jo dairosi prancūzai

Talino mikrorajone, kuriame sudaroma daugiausia nekilnojamojo turto sandorių, suomiai 2024 m. sudarė 55 pirkimo ir 176 pardavimo sandorius, o Rusijos piliečiai – 28 pirkimo ir 176 pardavimo sandorius, skelbia nekilnojamojo turto skelbimų portalas „Kinnisvara24“, remdamasis Estijos žemės valdybos duomenimis ir savo statistika.   

Harjumaa apskrityje, kur įsikūrusi Estijos sostinė, užsienio piliečiai iš viso sudarė 308 pirkimo sandorius ir rekordinius 670 pardavimo sandorių. Užsienio piliečių nekilnojamojo turto pardavimo pasiūlymų skaičius 2024 m., palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 15%.

Laime Riisimae, „Uus Maa“ brokerė,  teigia, kad suomiai, anksčiau aktyviai investavę į nekilnojamąjį turtą, jau ketverius metus nebeperka nekilnojamojo turto, o tik parduoda.

„Paskutinį kartą suomiai masiškai pirko naują nekilnojamąjį turtą 2020 m. ir 2021 m., kai nekilnojamojo turto kainos Estijoje buvo palyginti mažos, lyginant su Suomija, ir tikėtasi didelio nuomos pajamingumo – vienas klientas tuo metu galėjo turėti iki kelių dešimčių nuomojamų butų“, – sakė L. Riisimae, ją cituoja visuomeninis transliuotojas „err.ee“.

Išsiparduoda ir rusai. Estijos Ida-Virumaa apskrityje gyvenantys Rusijos piliečiai pernai sudarė 333 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius.

„Jei 2023 m. matėme, kad dėl karo Ukrainoje iš rinkos aktyviai pasitraukė daugiausia Rusijoje gyvenantys rusai, tai praėjusiais metais vietos rusai taip pat pradėjo aktyviai pardavinėti nekilnojamąjį turtą“, – sakė Urmas Uibomae, „Kinnisvara24“ vykdomasis direktorius.

Nusivylė grąža iš nuomos

„Kinnisvara24“ skaičiavimais, per pastaruosius kelerius metus, kai nekilnojamojo turto kainos šiek tiek stabilizavosi, bet vis dar yra aukštos, daugelis užsieniečių, norėdami diversifikuoti riziką, nusprendė parduoti anksčiau investicijoms įsigytą nekilnojamąjį turtą.

Viena iš priežasčių – nestabili padėtis Estijos nuomos rinkoje.

„Nors šiandien nuomos pasiūlymų skaičius sumažėjo, potencialių nuomininkų taip pat sumažėjo, o tai daro spaudimą nuomos kainoms“, – sakė Anneli Lindemann, brokerė iš „Uus Maa“.

Kartu ji pabrėžė, kad į Estiją vis dažniau atvyksta jauni prancūzai ir kiti europiečiai, kurie mieliau renkasi nuomą, tačiau taip pat domisi galimybe įsigyti nekilnojamojo turto šalyje.

2025 m. prognozės

Antrąjį pusmetį butų pirkimo ir pardavimo rinka Estijoje pastebimai pagyvėjo. Pagrindinį postūmį suteikė aktyvumas antrinėje rinkoje, o nekilnojamojo turto kainos išliko tame pačiame lygyje. Analitikai neturi vieningos nuomonės, ar kitais metais sandorių skaičius ir toliau didės, o kainos kils, rašo „err.ee“.

Vieni sako, kad rinkos suaktyvėjimas yra tvarus, o padidėjęs sandorių skaičius kitais metais lems ir kainų augimą iki 15%.

Tačiau Tonu Toomparkas, NT rinkos analitikas, laikosi atsargesnės prognozės.

„Perkamoji galia nėra per didelė, o 2021-2022 m. smarkiai išaugusios kainos tik šiek tiek pasikoregavo, nes kitais metais bus didinami mokesčiai. Taigi, žymus kainų kilimas taip pat nėra realus scenarijus. Veikiau kainos išliks tokios pačios arba nežymiai kils, iki 5%“, – pažymėjo T. Toomparkas.