VK prognozė: augimą 2025 m. skatins eksportas, tačiau iššūkių kels neapibrėžta geopolitinė aplinka
Valstybės kontrolė įvertino ir patvirtino Finansų ministerijos naujausią 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Jis atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis.
Abi institucijos Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina panašiai.
VK numato, kad 2024 m. ekonomika augo 2,4%, to paties tikisi ir Finansų ministerija, dauguma kitų institucijų. Prognozuojama, kad 2025 m. šalies realiojo BVP augimas spartės ir sieks 3%. FM kitąmet tikisi kiek nuosaikesnio 2,8% BVP augimo.
VK pažymi, kad prie tokios raidos labiausiai prisidės veržlesnis eksporto augimas, kurį lems atsigaunanti užsienio paklausa, ir investicijos, palaikomos ES paramos srautų. Namų ūkių vartojimą ir toliau skatins stiprėjanti gyventojų perkamoji galia.
„Vis dėlto, Lietuvos ekonomikos raidą daugiausia paveikti galinčios rizikos išlieka susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba“, – pranešime cituojama Jurga Rukšėnaitė, VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė.
Numatoma, kad 2024 m. 1% nesiekianti vartotojų kainų infliacija vidutiniu laikotarpiu viršys 2%. Ją labiausiai skatins augančios paslaugų kainos.
Projektuojama, kad 2026–2027 m. laikotarpiu tęsiantis eksporto rinkų atsigavimui, Lietuvos ekonomikos augimas gali būti šiek tiek spartesnis nei 2025 metais. Situacija darbo rinkoje bus stabili: nedarbo lygis tolygiai mažės, o vidutinis darbo užmokestis toliau augs, nors ir lėtesniu tempu nei 2025 metais.
Neapibrėžta išorinė aplinka
Padidėjusi geopolitinė įtampa galėtų neigiamai paveikti pasaulio ekonomikas. Geopolitinių konfliktų eskalacija veikia žaliavų kainas.
Jų kilimas galėtų ne tik kaitinti infliaciją Lietuvoje, tačiau didinti ir gamybos kaštus, ypač energijai imliose pramonės šakose. Lėtesnis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimas galėtų turėti neigiamą poveikį šalies eksportui ir ekonominei raidai
Remiantis Tarptautiniu valiutos fondu, taip pat pradėjo ryškėti geoekonominio susiskaldymo požymiai: vis daugiau prekybos vyksta geopolitinių blokų viduje, o ne tarp jų.
Prekybos neapibrėžtumas dėl (JAV ir ES) prekybos karų su Kinija, apribojimų ar galimų papildomų tarifų kelia rizikas tarptautinei prekybai ir pasaulio ekonomikos augimui. Savo ruožtu. tai gali didinti infliaciją ir neigiamai paveikti Lietuvos eksportą“, – nurodo VK.
VK išvadoje dėl ekonominės raidos scenarijaus visgi pažymima, kad geresnė padėtis šalies darbo rinkoje, spartesnė investicijų plėtra, didesnis namų ūkių vartojimas, kurį veiktų gyventojų taupymo pokyčiai, galėtų skatinti palankesnę ekonominę raidą.
