Lietuvos sėkmės istorija: sutelkusi dėmesį į žaliąsias investicijas, būtų nepavejama
Anot V. Česnulevičiūtės-Markevičienės, vos pradėjusi dirbti, dabartinė vyriausybė išsikėlė tris pagrindinius prioritetus, kurie geriausiai atspindi Lietuvos siekį tapti inovatyvia ir ekonomiškai stipria šalimi.
„Kaip didžiausius prioritetus išskyrėme Žaliąjį kursą, skaitmeninimą ir švietimą. Žaliasis kursas svarbus visos Europos Sąjungos ir pasauliniu mastu. Klimato kaitos padariniai kainuoja, o Žaliojo kurso gairių įgyvendinimas leidžia Lietuvos verslui būti konkurencingesniu kovojant su jos padariniais, padeda mažinti išlaidas energijos ištekliams, ilgina ir gerina žmonių gyvenimo kokybę“, – sako viceministrė.
Svarbu geopolitiškai
Ji pabrėžia, kad Žaliasis kursas itin svarbus Lietuvai, atsižvelgiant į mūsų šalies geopolitinę situaciją.
„Kovodami su klimato kaita ir pereidami prie atsinaujinančios energetikos, mes ne tik mažiname neigiamos įtakos klimatui apimtis, bet ir užsitikriname savo geopolitinį ir ekonominį saugumą. Turbūt daug kas girdėjo žinią apie Mongolijoje viešėjusį putiną. Nepaisant to kad jam yra išduotas tarptautinis arešto orderis, oficialaus vizito metu agresorės rusijos vadovas nebuvo suimtas, o Mongolija pasiaiškino – ji yra priklausoma nuo rusijos išteklių“, – kiek svarbi energetinė nepriklausomybė primena viceministrė.
Lietuva, sako V. Česnulevičiūtė-Markevičienė, jau seniai pradėjo eiti šiuo keliu – prasidėjus brutaliam karui Ukrainoje, Lietuva tapo pirmąja šalimi, kuri nustojo importuoti energetinius resursus iš rusijos.
„Tai, kad kova su klimato kaita Lietuvoje įgavo ir geopolitinį elementą, atsispindi mūsų nusistatytuose prioritetuose. Iki tol buvome išsikėlę tikslą iki 2030 m. pasiekti 50 proc. visos Lietuvai reikalingos energijos generacijos iš atsinaujinančios energetikos šaltinių. Dabar tą tikslą padvigubinome ir planuojame visą reikiamą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių dar 2027 m., nes susidomėjimas atsinaujinančia energetika Lietuvoje labai sparčiai auga“, – teigia ji ir papildo, kad šiuo metu taip pat siekiama, jog trečdalis šalies namų ūkių energiją patys gamintųsi iš atsinaujinančių šaltinių.
Ragina mokytis visą gyvenimą
Kitos prioritetinės sritys, pabrėžia, viceministrė, ne mažiau svarbios šalies progresui. Jeigu iki šiol Lietuvoje į skaitmeninimą žiūrėta gana fragmentuotai, dabar, anot viceministrės, jis laikomas vienu svarbiausių šalies prioritetų.
„Į skaitmeninimą žiūrime kaip į bendrą, integruotą visumą, kuri leistų institucijų sistemoms be trikdžių komunikuoti tarpusavyje, būtų kuo patogesnė ir suprantamesnė vartotojui. Vartotojas, kuris turi galimybę iš privataus sektoriaus reikalingą informaciją gauti keliais mygtuko paspaudimais, to paties tikisi iš valstybės, o ji turi prisitaikyti“, – mano V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Viceministrė teigia, kad trečiuoju svarbiausiu prioritetu neatsitiktinai tapo švietimas.
„Be įgūdžių negalėsime pasiekti jokių tikslų. Pasaulis keičiasi labai greitai, taip pat spėriai turi tobulėti ir mūsų įgūdžiai, todėl mokymasis visą gyvenimą tampa norma. Pavyzdžiui, Lietuvoje kiekvienas įgūdžius gali pasitobulinti pasinaudodamas kursuok.lt platforma, kurioje valstybės finansuojamus kursus galima išsirinkti iš daugybės modulių“, – nuo ko pradėti ir kur pagilinti žinias ar įgyti naujų pataria V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Gerai, bet dar ne visiems
Viceministrė pasakoja, kad siekdama šių tikslų kuriamą pokytį ministerija vertina pagal tarpusavyje susijusius rodiklius.
„Progresą vertiname pasitelkdami įvairius pjūvius ir indeksus: pavyzdžiui, pasaulinį konkurencingumo indeksą, Žaliojo kurso, skaitmeninimo ir švietimo rodiklius, taip pat – skurdo rizikos lygį šalyje, kuris parodo, ar visa visuomenė yra įtraukta į pokyčius ir jaučia jų naudą. Atsižvelgiame ir į laimės indeksą, atskleidžiantį, kaip Lietuvos piliečiai jaučiasi čia gyvendami“, – vardija V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Nors naujausi 2024 m. laimės indekso duomenys rodo, jog Lietuvos žmonės iki 30 metų amžiaus yra laimingiausi pasaulyje tai, pasak viceministrės, nereiškia, jog siekis jau įgyvendintas.
„Tai, kad jauniems žmonėms Lietuva yra svajonių šalis – labai gera naujiena. Vis dėlto, nereikia pamiršti, kad bendrame pasauliniame laimės indekse Lietuva užima 19 vietą; tai reiškia, kad kitos amžiaus grupės Lietuvoje jaučiasi ne taip gerai, kaip jaunimas. Akivaizdu, kad dar yra ką nuveikti, jei norime, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems“, – sako viceministrė.
Milijardai pokyčiui kurti
V. Česnulevičiūtė-Markevičienė pripažįsta, kad kalbant apie tikslus, labai svarbu žinoti, kiek investicijų jie reikalauja. Iki 2030 m. į prioritetines sritis planuojama investuoti 17.1 mlrd. Eur, iš kurių didžioji dalis (28,60%) bus skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos projektams bei mokslui, inovacijoms ir ekonomikai skatinti (22,70 %). Dar 13,90% bus atseikėta socialinės gerovės ir sveikatos tikslams, 7,10% lėšų planuojama investuoti į transporto, energetikos ir skaitmeninių jungčių projektus. Kultūrai ir pilietiškumo iniciatyvoms bus skiriama 6,90% visų suplanuotų investicijų, taip pat 6,60% norima skirti nacionalinio saugumo tikslų užtikrinimui, 5,20% – regioninės atskirties mažinimui. Toliau rikiuojasi švietimo, viešojo valdymo ir teisinės sistemos bei užsienio politikos iniciatyvos.
„Čia kalbame tik apie pokyčiui kurti skirtas investicijas. Tęstinio finansavimo, kuris, pavyzdžiui, tenka švietimui, šie procentai neatspindi“, – patikslina viceministrė.
Nors suplanuotos investicijos atrodo milžiniškos, tačiau skaičiuojant, kiek iš viso reikia žaliųjų investicijų, valstybės lėšų nepakanka.
„Tam, kad skirtinguose sektoriuose pasiektume Lietuvos klimato kaitos tikslus, tik žaliesiems tikslams mums reikia 31,03 mlrd. Eur. Vien viešojo finansavimo poreikis, vertinant skirtingus sektorius, sudaro 13,88 mlrd. Eur“, – skaičiuoja viceministrė.
Anot jos, šiuo metu Lietuvos pažangą daugiausia finansuoja tarptautinės, Europos Sąjungos (ES) lėšos. Lietuva iš biudžeto finansuoja tik 10% pokyčio. Vis dėlto, šalies ekonomikai augant, ES finansavimo galime gauti vis mažiau ir tam privalu ruoštis iš anksto.
Nori užtikrinti tęstinumą
Pasak viceministrės, atlikdama namų darbus, ministerija su verslo ir akademinės bendruomenės atstovais parengė Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planą.
VERSLO TRIBŪNA
Peržiūrėdami darbuotojų papildomų naudų krepšelius, darbdaviai vis dažniau renkasi priemones, kurios leidžia valdyti riziką, mažina neapibrėžtumą ir suteikia apčiuopiamą finansinę grąžą. Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, pabrėžia, kad verslo lyderystę rinkoje šiandien lemia tikslingi, aiškiai sukonstruoti sprendimai, kurie realiai veikia kritiniais momentais ir užtikrina ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos finansinį saugumą.
Šiandien konferencijoje „Investavimas 2025. Pažengusiems“ rinkos ekspertai, ekonomistai, investuotojai diskutavo apie tendencijas, instrumentus ir kokia kryptimi sukti investavimo vairą kitąmet. Renginyje kalbėjo daugiau nei 20 pranešėjų, jį nemokamai transliavo vz.lt.
Verslo aplinkoje patikimumo neužtenka tik deklaruoti – jį reikia įrodyti realiais rezultatais. Pastaraisiais metais, kai ekonominiai svyravimai ir neapibrėžtumas tapo kasdienybe, verslų gebėjimas išlaikyti finansinę drausmę ir įsipareigojimų vykdymą tampa tikru patikimumo matu. Partneriai, klientai ir investuotojai vertina ne pažadus, o konkrečius finansinius rodiklius, atsakomybę ir nuoseklų veiklos skaidrumą. Vienas iš būdų tai pagrįsti – „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatas, patvirtinantis, kad įmonės veikla yra stabili, skaidri ir tvari.
Darbuotojų lūkesčiai keičiasi – papildomų naudų krepšelyje pirmenybė tenka ilgalaikiams sprendimams, kurie, atsidūrus sudėtingoje situacijoje, saugumą užtikrintų ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams. Kas kuria saugumo jausmą net ir užvėrus biuro duris, kaip tokie sprendimai veikia praktikoje ir kodėl jie tampa verslo vertybes atspindinčiu standartu, pasakoja UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ personalo skyriaus vadovė Ailinga Spruogienė.
„Tam, kad galėtume sėkmingai jį įgyvendini, 2023 m. įsteigėme Žaliųjų finansų institutą, kuris padės užtikrinti, kad žaliųjų finansų ekosistemos vystymas išliktų vienu svarbiausių valstybės prioritetų. Tarp strateginių tikslų – ir viešojo bei privataus sektoriaus finansų žalinimas“, – pasakoja V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Milijardai, apie kuriuos ji kalba, jau dabar keliauja šalies ekonomikai – vien šiemet žaliesiems tikslams pasiūlyta galimybių už 1 mlrd. Eur. Artimiausiais metais jie pateks į ekonomiką ir kurs dar daugiau vertės.
„Verslo atstovus kviečiame susipažinti su šiuo metu aktyviais kvietimais ir kokiems žaliesiems projektams galima gauti finansavimą subsidijų ar paskolų forma pagal įvairias priemones. Išsamų sąrašą galima rasti ILTE internetiniame puslapyje https://ilte.lt/“, – siūlo V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Ji teigia, kad milžiniškos investicijos atsispindės šalies ekonominiuose rodikliuose.
„Planuojame, kad 2023-2030 m. laikotarpiu vidutinis BVP bus 1,84% didesnis. Investicijos sukurs -0,69% pokytį importo–eksporto balansui, augs žmonių užimtumo lygis (1,69%), energetinis skurdas bus 3,75% mažesnis ir reikšmingai sumažės oro tarša“, – žalinimo tikslų įgyvendinimo poveikį ekonomikai įvardija ji.
Reikia visų indėlio
Viceministrė sako, kad žalinimo iniciatyvos kuria milžinišką pokytį šaliai ir visuomenei. Vis dėlto, patirties šioje srityje trūksta visiems.
„Žinoma, iššūkiai, kuriuos sprendžiame, yra globalūs, labai sudėtingi, ir ne visada galime gauti išankstinį receptą – tiesiog nukopijuoti kitų šalių gerąsias praktikas. Kita vertus, tai – puiki galimybė kūrybiškiems ir inovatyviems žmonėms pasiūlyti sprendimų, kuriuos galėtume eksportuoti Europai ar visam pasauliui“, – siūlo V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Tokiam proveržiui, anot jos, Lietuva tikrai turi potencialo. Tą įrodo šalies ekonomikos augimo tendencijos.
„Per 20 pastarųjų metų mūsų ekonomika priartėjo prie ES vidurkio. Jei iki tol mes tiesiog vijomės kaimynes, galėjome jas kopijuoti, dabar mūsų ekonomika yra pasiekusi ES vidurkį, o Vilniaus regionas jį netgi lenkia. Jeigu norime kilti dar aukščiau, turime nebe kopijuoti, o patys inovuoti, – mano viceministrė. – Lietuvos konkurencinis pranašumas nėra nei pigi darbo jėga, nei geografinė padėtis; juo gali būti tik mūsų kompetencijos, žmonės, įgūdžiai ir specializacija. Todėl investicijos į žaliąsias technologijas – itin svarbios. Jei sugebėsime pasiekti proveržį šioje srityje, mūsų kuriamus produktus ir sprendimus norės pirkti Europa ir visas pasaulis“.
