Valstybės kontrolė: jei nebus tvarių pajamų šaltinių, biudžetas viršys deficito ribą

Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą. 

Nesant sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 metais, 2024 biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka.

Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., kitų metų biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, kartu nenumatant ir papildomų pajamų šaltinių, 2025–2026 m. valdžios sektoriaus deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą. Atitinkamai tai lemtų ir sparčiau augančią skolą, kuri 2026 m. siektų beveik 46% BVP.

„Kasmet su biudžetu priimami sprendimai, kurie neigiamai veikia valdžios sektoriaus balansą. Valstybės kontrolės vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis. Dėl šių priežasčių reikia papildomų tvarių pajamų šaltinių. Jei tokių pajamų nebus numatyta, tai gali lemti valstybės išlaidų ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą ateityje“, – teigia Jurga Rukšėnaitė, Biudžeto stebėsenos departamento vadovė .

Teigiama, kad 2024 metais šalies ekonomika bus stipriau skatinama nei šiemet. Toks skatinimas, kai ekonomika auga žemiau savo potencialaus lygio, yra galimas, tačiau skatinti jos su dar didesnėmis išlaidomis nei numatyta biudžeto projekte nederėtų.

2024 metų biudžeto projekte numatomas 2,9% BVP valdžios deficitas, kuris bus didesnis nei šiemet. Tuo metu daugelis euro zonos valstybių kitąmet projektuoja mažesnį deficitą nei šiemet. Dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo laikytis 3% BVP deficito Mastrichto kriterijaus.

[infogram id="37590b99-cfdb-4d69-86f3-e8ea98769b9c" prefix="3fz" format="interactive" title="2024 m. biudžetai: valdžios sektoriaus balansai"]

VŽ rašė, kad 2024 m. biudžeto projektas Seimą pasiekė priešrinkiminiu laikotarpiu, tad politikų pageidavimų koncertas neišvengiamas, tačiau norai didinti išlaidas atsimuš į biudžeto deficitą, laviruojantį ties leistina riba. 

Vieni ekonomistai įžvelgia riziką, kad kitąmet ši riba gali būti peržengta dėl makroekonominių veiksnių, kiti vertina, jog tokia grėsmė neturėtų iškilti.

Pasaulinė skola mažėja antrus metus iš eilės, tačiau ji ir toliau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl ateinantys keleri metai išaugusių palūkanų aplinkoje iš vyriausybių pareikalaus tvirtai laikytis fiskalinės drausmės, kad nesugriūtų valstybių finansai.

Lietuvos Vyriausybė šiuo metu skolinasi maždaug už 4%, nors dar praėjusią vasarą (iki pradėto centrinių bankų palūkanų normų kėlimo) pasiskolinti buvo galima ir už neigiamas palūkanas.