LLRI: aukščiausia viešųjų finansų kokybė – Vilniuje ir Šiauliuose, grėsmes mato Alytui bei Panevėžiui
Anot LLRI, su didžiausiais iššūkiais ateityje gali susidurti Alytaus ir Panevėžio miestų bei Raseinių, Kelmės ir Šilalės rajonų savivaldybės.
Nurodoma, kad aukščiausias vietas indekse užima savivaldybės, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, nevykdo vidaus sandorių bei kuria palankią investicinę aplinką verslui ir gyventojams.
Reda Simonaitytė, LLRI ekspertė, sako, kad aukšta savivaldybės vieta indekse savaime nereiškia, kad sklandžiai veikiama visose srityse.
„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, 2021 m. duomenimis, indekse užima pirmą vietą. Tačiau Vilniaus skola jau dabar yra bent dukart didesnė nei kitų didžiųjų miestų savivaldybių ir siekia 55% prognozuojamų pajamų. Fiskalinės drausmės įstatymu Vilniui nustatyta gerokai didesnė skolos riba – 75%, palyginti su 60%, taikoma visoms kitoms savivaldybėms“, – pranešime sakė R. Simonaitytė.
Klaipėdos skolos santykis su prognozuojamomis pajamomis 2021 m. buvo 19% – mažiau nei didžiųjų savivaldybių vidurkis, tačiau per metus jis išaugo 10%, o pernai priimtas įstatymas visoms savivaldybėms atveria kelią didinti skolą.
Tuo metu labiausiai skolą sumažino Utenos rajono savivaldybė – beveik 20%. Nuo jos neatsilieka Varėnos ir Telšių rajonų savivaldybės, kurių skola sumažėjo daugiau nei 10%. Žiūrint į didžiąsias Lietuvos savivaldybes, geriausią rezultatą parodė Alytaus miesto savivaldybė, ji skolą sumažino beveik 4 proc. punktais.
Panevėžio rajonas atsidūrė sąrašo viduryje – 34 vietoje, tačiau pagal investicinę aplinką jis atrodo patraukliai: išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų, lenkia indekse pirmajame dešimtuke išsirikiavusius Alytaus rajoną ir Druskininkus.
Pagal investicinę aplinką geriausiai įvertintos Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos miestų didžiosios savivaldybės. Tuo metu tarp mažųjų savivaldybių geriausia investicine aplinka pasižymėjo Kauno rajono, Palangos miesto, Neringos ir Vilniaus rajono savivaldybės.
Stebint grynos migracijos rodiklį iš didžiųjų savivaldybių išsiskiria Šiauliai, o iš mažųjų – Kėdainių rajonas, kur per metus atvykstančių gyventojų skaičius augo labiausiai.
Mažėjo verslo liudijimų
Tarp didžiųjų savivaldybių situacija 2021 m. labiausiai blogėjo Alytaus, Kauno ir Panevėžio miesto savivaldybėse – jose verslo liudijimų buvo išduota ir pratęsta vidutiniškai 12% mažiau nei 2020 m. Likusiose didžiosiose savivaldybėse situacija taip pat pablogėjo, tačiau neženkliai.
Visgi, mažosiose savivaldybėse situacija kiek skiriasi. Pavyzdžiui, Klaipėdos, Zarasų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse verslo liudijimų buvo išduota ir pratęsta vidutiniškai 4% daugiau nei 2020 m.
Pagėgių, Ignalinos rajono bei Raseinių rajono savivaldybėse situacija prasčiausia – ten verslo liudijimus įsigijusių ir prasitęsusių gyventojų skaičius, tenkantis 1.000 gyventojų, per metus nukrito apie 15%.
Indekse savivaldybės skiriamos į dvi grupes pagal gyventojų tankį: didžiąsias (šešios savivaldybės) ir mažąsias (54 savivaldybės).
Į 2022 m. indekso vertinimus įtraukiami šie rodikliai: skolos lygis, surenkamos savarankiškos pajamos, vidaus sandoriai, materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos, verslo liudijimų bei statybos leidimų skaičius, grynoji gyventojų migracija.
Tyrime remiamasi Finansų ministerijos, Valstybinės duomenų agentūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Aplinkos ministerijos duomenimis.
