Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-11-02 10:57
2025-10-30 13:07
RĖMIMAS
2025-10-30 06:30
2025-10-29 05:45
2025-10-28 05:45
2025-10-27 16:09
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Stebina kalbos mat jį, butą imeti už kosmine kainą atrododo ir per dieną išneša.
Būtų įdomu, jei paplėtotumėt, kaip auganti būsto kaina padarys infliaciją nevaldoma?
brangsta praktiškai viskas medžiagos dviženkliais skaičiais auga, darbas išvis niekas piršto nejudina be šimtinės. nepergyvenk atsiridens tai ir iki kefyro bei duonos kepaliuko. Va vakar paprikos kg 5€ lidle nu nesu mates tokių kainų. LB neturi jokių būdu gesinti, ką turi tai skandinavų bankai neleis naudoti.
Suprantu brangsta žaliavos, auga infliacija. Bet klausiams buvo, kaip (kokiu šaltiniu) būsto kainų augimas sukelia infliaciją?
Profesoriau, auganti kaina ir yra pinigu nuvertejimas - infliacija. Koks skirtumas ar butas brangsta ar dantu pasta, o tuo labiau jei abu kartu :)
Nu ECB neįskaičiuoja būsto kainų pokyčio į infliacijos rodiklį.
Antrinej rinkoj buna ir puse metu neisnesa, nors kaina siai dienai neatrodo kosmine. Pvz: aruodas.lt/1-3018945
Siaip kol kas matom tik, kad moka piarintis, o apie infliacija jis gali tik kalbeti tai ka liepia ECB, nes realiai viskas nuo ECB veiksmu priklauso, LB cia mazai kokiu instrumentu turi inflicijai valdyti.
Tai kad p. Šimkus sėdi ECB vykdomojoj valdyboj. Taigi.... jei bus poreikis infliacijai slopinti, tai bus imamasi ir atitinkamų priemonių.
gerbiamasai, kainų infliacija vietinėje rinkoje priklauso nuo vietinės rinkos, ir mano galva tai turi nedaug bendro su monetarinės politikos svertais ir kokiu skolos supirkimu. Pakoncentruojam bankelius - bankinių paslaugų kainos infliuoja sau, kaip varlės pavasarį ;-)
priemonė realiai yra viena - išimti iš rinkos pinigus, kuriuos per pastaruosius metus suleido, bet tai darant kils pinigų kaina (palūkanos), o tokiom šalims kaip Italija, kur valstybes skola 2,6 trln. EUR skolinimosi kainos pakilimas bent 0,25 proc. reiskia papildomas 6,5 mlrd. EUR islaidas/metus ir turbut eiline krizę. Taigi kiek realiai ECB gali pasinaudoti tokiu instrumentu? (nepaisant viesai deklaruojamo nepriklausomumo nuo politikos)
"infliacija vietinėje rinkoje priklauso nuo vietinės rinkos" dar to negirdejau (na nebent analizuojant Zimbabves, Venesuelos ar kitu ekstremaliu izoliuotu rinku atvejus) pasaku jūsų tai Jei metalo kaina globliai išaugo dvigubai, tai Lietuvoje ji nepakito? :).
Kuo auštesnė infliacija - tuo prasiskolinusioms šalims (Italijai, Graikijai) geriau, nes skola juk nominali.
neperstatinėkite goalpostų ir nepriskirkite man to, ko nesakiau. Ką sakiau - kad ne ECB sprendimai lemia vietines kainas. O vietinė rinka-konkurencija, ar globali rinka-žaliavų kainos, kaip beje teisingai pastebėjote ;-)
Kuo aukstesne infliacija, tuo didesnes palukanos, tai nelabai matau kuo cia geriau, kai skolos aptarnavimas auga. ECB lengvu keliu netures, panasu kad siaurines salys tures didesne infliacija ir reikalaus palukanu kelimo, kai tuo tarpu palukanu kelimas bus prazutingas pietinems salims. Turiu itarima, kad bus daromas kazkoks mixas, palukanos bus keliamos nuosaikiai, tuo paciu metu stimuliuojant pietines salis.
Na va, priėjom prie esmės, kad gal ne tik su infliacijos valdymo būdais nėra labai gerai, bet nėra ir labai didelės motyvacijos tą infliaciją valdyti :) Prisimenam istoriją, kad skolų, pasiekusių tikį lygį, nelabai kas realiai gražino (nominaliai, su infliacijos pagalba - taip). Galvojam toliau apie infliacijos valdymo būdus, kurių vienas pagrindinių yra palūkanų normos kėlimas. Tačiau kurio naudoti nelabai išeis, kadangi tada "pareitų ragai" visoms prasiskolinusioms pietų šalims, kurios nebepakeltų išaugusių skolos aptarnavimo kaštų (OK, tas ateis ne iškart). Ar vis dar turim daug infliacijos valdymo būdų?!
Gerbiamasai, SOAD pocitavo Jusu paties zodzius. O vietines kainas lemia tiek ECB sprendimai (netiesiogiai), tiek globali rinka (kuriai itaka daro tame tarpe ir pinigu politika, kuriai siuo metu manevro galimybes yra labai apribotos)
taip, jūs teisus-i, citavo, o aš patikslinau ką norėjau pasakyti. Klausimas kas turi daugiau įtakos stat.depo krepšeliui - silpna konkurencija mažmenoj ar ECB sprendimai. ECB sprendimas drastiškai leisti žemyn normas po 2013 sukėlė eurozonoj nors kokią ženklesnę infliaciją? Nepastebėjau.
tiek gamybos ir statybu grandinese viskas tiesiog dega nuo kainu kilimo. paskui viskas atsiridens ir iki vartotojo krepselio
Labai laukiam. NU bet 2,5 proc kad infliacija pasiektų. O tai kaip mizeris, taip mizeris....
infliacijos nera :DDD aisku jo toks darbas, negali sneket kitaip
nu tai kad LSD tos infliacijos nerodo...
Kai šiuo metu Lietuvos biudžete apie pusę pinigų sudaro skolinti ar ES parama, o bankai lengvai dalina paskolas, tai ir kainos kyla, jei pradėsime balansuoti biudžetą pajamas ir išlaidas, kaip kubilius 2008 m, tai pamatysime tokį kritimą ir defliaciją, kad mažai nepasirodys
Kam tavo, rusofilo, nuomone idomi?
Gal kažką temą galėtumėt? Ar smegenų trūkumas neleidžia kokiom įzvalgom ir nuomone pasidalint?
Kaip tau i tema - x10 geriau gyventi LT, kur gauna europos bapkiu, negu 'subalansuotam' putinistano ubagyne.
Man idomi :)
Bankai atruistai dalina pinigus į kairę ir dešinę? Nejuokaukite, gerbiamasis. Bankai skolina tiems, kurių rizika minimali. O tokių kažkaip labai pridaugėjo Lietuvoj pastarąjį dešimtmetį (nes augo algos, augo indėliai)
Neskolina ir kai tenkini visus LB reikalavimus. Didina reikalavimus bent 50-100%.
Prisiminkite jo žodžius šito kosmonauto. Jau greitai, bus priverstas ECB palūkanas kelti ir tada bus babach. Bus daug ašarų.
blogiau būtų, jei ECB nustotų pirkti obligacijas. va tada tai būtų babach.
ECB jei pakels iki 0,25% palūkanas, bus kažkas tokio. Daugiau nei pusė ES stagnuoja, kas mums yra labai gerai, nes lieka pigūs pinigai. Infliaciją šalyje valdyti mes visada galime per fiskalinę politiką, kas buvo daroma 2008-2009 metais, tik tada kaltas lieka tas, kuris įgyvendina tą politiką. Kai per monetarinę politiką eina, tai visuomenė nesusigaudo, kas kaltas.
aha, toks vaizdas kad čia yra nepamenančių nuo ko prasidėjo ir tebesitęsia globali finansų galvasopė, kuo baigėsi kubiliniai austerity ir kodėl atsirado visi QA tranches, kuriuos teko išmokti taip pat ir ECB. Prieš 10 metų buvo neiįsivaizduojama, kad Eurozona galėtų pirkti vyriausybių obligacijas trilijonais.
Praėjusioje krizėje, turint omeny buvusią situaciją, austerity Lietuvai turbūt buvo geriausias. Geriau galėjo būti jei renovaciją būtų pavykę išjudinti ir daugiau ES pinigų pritraukti, bet buvo daug teisinių ir administracinių kliūčių. Jei būtų buvę pradėta valdyti krizę ruoštis 5 metus prieš, tada buvo galima padaryti geriau. Tuo tarpu ką matome dabar? Liko iki valdymo pabaigos 3 mėnesiai, COVID atvejų, hospitalizuotų ir mirčių skaičius kasdien auga. Lieka 3 savaitės, pradedame mušti pasaulio rekordus, ką veikia valdantieji - atostogauja. Ką veiki prezidentas? Maksimalų terminą svarsto naujos vyriausybės sudėtį, kol viešai aiškina, kaip reikia būti naujai vyriausybei pradėti iškart dirbti, bet darbo pradžią nutęsė vos ne mėnesį daugiau, nei galėjo trukti.
baisiausias dalykas, kas gali ištikti žmogų, tai kad faktai privers pakeisti vakarykščius įsitikinimus. Pritariu, visos aplinkybės visada trukdys tiems, kas nepasiruošę (intelekto, moralės ar ryžto prasme) veikti kai ateina laikas ;-) Nesiplėsiu, bet linkiu kiek daugiau paskaityti objektyvių šaltinių apie praeitą krizę ir jos įveikimo būdus JAV ir Eurozonoj, bandymų pasekmes.
Panasu nieko naujo paliktas instrukcijas puikiai seka.
Gal tegu pradziai bent su numizmatiniu vertybiu platinimu ir LB palaimintu spekuliantu sistema susitvarko...
"puikios" įžvalgos :D"puikios" įžvalgos"puikios" įžvalgos