Laiko delsti nėra – verslui ir mokslui būtinos inovacijos

Svarbiausia – žengti pirmąjį žingsnį

Profesorius pokalbį pradeda nuo to, kas, jo nuomone, dažnai trukdo imtis rimtesnių inovatyvių projektų. Tai – elementarus nežinojimas: „Visų pirma, investicijos į ką nors, kas iki tol nebuvo realizuota, reikalauja įvairių skaičiavimų ir konkrečiai žinoti, kas galiausiai turi būti pasiekta ir pristatyta rinkai. Įmonės, kurios nėra turėjusios atitinkamos praktikos, galbūt dažnai net nežino, kur kreiptis, su kuo bendrauti ir kaip rasti mokslininkų, kurie būtų pasiruošę atlikti tyrimus ir padėtų sukurti naujų produktų“, – sako prof. T. Krilavičius.

Paklaustas apie bendrą inovacijų ir su jomis susijusių investicijų foną mūsų šalyje, profesorius teigia: „Žinoma, iš pradžių ir visuomenė, ir verslas turi būti pasiruošę inovacijoms. Galima konstatuoti, kad verslo požiūris nėra vienodas: dalis įmonių yra konservatyvios ir laukia, kol naujai atsiradusios technologijos bus patikrintos ir patvirtintos,  kita dalis įmonių tikrai nori keisti verslo procesus, dirbti pažangiai ir stengtis investuoti, ypač jei investuojant gaunama pagalba, padedanti atnaujinti verslo procesus ir žengti koja kojon su pasauliu.“

Inovatyvumas veda link konkurencinio pranašumo

Pašnekovas teigia, kad daug potencialo šiandien turi tas verslas, kuris susijęs su informacinėmis technologijomis, kadangi tokiam reikia santykinai mažai resursų. Pagrindinis tokių įmonių turtas – protingi žmonės, o jų lietuviškoje darbo rinkoje netrūksta.

Tarpusavio draudimo platformą „Ooniq“ valdančios įmonės valdybos narys mano, kad dabar yra pats tinkamiausias metas rizikuoti. Ir naudą, kuri nusveria riziką, jis mato ne vien iš verslo perspektyvos – rizikuoti šiuo metu naudinga ir Lietuvai.

„Jei Lietuvoje atsirastų daugiau lankstesnio, amerikietiško tipo investicinio kapitalo, tai leistų žmonėms ateiti tiesiog su iššūkiais, labai drąsiomis idėjomis ir, nors ir nedaug pinigų gauti, bet bent pajudėti iš pradinio taško – pabandyti įrodyti, kad jų idėjos gali suveikti. Galbūt iš šimto vienas taps „vienaragiu“, kiti 50 – veikiančiomis įmonėmis, o kitur gal tiesiog susiburs žmonių grupė ir  įkurs kitą, sėkmingesnį, startuolį vėliau“, – aiškina profesorius.

Nuo idėjos iki sėkmingo verslo

Paties prof. T. Krilavičiaus patirtis yra susijusi su įmonės „Workpower“ valdoma tarpusavio draudimo platforma „Ooniq“. Įmonė pasinaudojo priemone „Inostartas“ ir toliau sėkmingai vysto savo produktą. „Kalbant trumpai, mes sukūrėme naują sprendimą draudimui, grįžtantį prie draudimo ištakų, kai draudimas nebuvo kažkokia didelė beveidė bendrovė. Mūsų sprendimo atveju tai – žmonių bendruomenė, jie kartu surenka lėšas į fondą tarpusavio pagalbai ir draudimui. Šiuo metu esame startavę su mobiliųjų telefonų draudimu ir po truputį renkame tų bendruomenių narius. Tai yra nedidelės bendruomenės, jos gali jungtis į didesnes ir patį draudimą išplėsti į kitas sritis, tarkime, į būsto draudimą. Tas grįžtantis bendruomeniškumo jausmas ir galimybė tinkamai valdyti rizikas ir sprendimus leidžia tvariai įsivertinti nesėkmes ir piktnaudžiavimus“, – projektą pristato įmonės „Workpower“ valdybos narys.

Profesorius teigia, kad idėjų nestokojantys verslininkai ir mokslininkai šiuo metu privalo drąsiai ieškoti finansavimo šaltinių, o tarp jų ne paskutiniai turi būti ir ES lėšomis vystomi projektai. Finansavimo galimybių siūlo Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA): jos žinion pakliūva įvairūs intelekto, eksperimentavimo projektai, leidžiantys didesnėms, jau veikiančioms įmonėms, turinčioms pakankamai lėšų, atnaujinti savo projektus, atlikti tam tikrus mokslinius tyrimus ir kurti naujus sprendimus. Pasinaudoti įvairiomis priemonėmis taip pat kviečia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) – ši padeda įsibėgėti startuoliams ir įmonėms.

„Mano rekomendacija – bent kartą pamėginti vystyti idėją, nepagailėti kelių ar keliolikos valandų galimiems finansavimo šaltiniams ir vystymo strategijoms peržvelgti. Manau, kad kūrybinis smalsumas ir malonumas yra būdingas visiems, kurie bando ką nors atrasti, išrasti ar atnaujinti“, – optimizmo nestokoja prof. T. Krilavičius.

ES investicijos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skatinti:

„Inočekiai“ – priemonė, skirta inovacinę veiklą pradedantiems ar vykdantiems juridiniams asmenims. Paraiškų teikimo terminas – 2021 m. kovo 31 d.

„Inostartas“ – priemonė, skirta inovatyvioms idėjoms, produktams vystyti ar tyrėjams ir mokslininkams įdarbinti. Paraiškų teikimo terminas – 2021 m. kovo 31 d.

„Inopatentas“ – priemonė, skirta intelektinei nuosavybei apsaugoti, siekiant skatinti juridinius asmenis patentuoti išradimus ir registruoti dizainą tarptautiniu mastu. Paraiškų teikimo terminas – 2020 m. lapkričio 30 d.

„InoConnect“ – priemonė, skirta skatinti verslo atstovus dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklos renginiuose. Paraiškų teikimo terminas – 2020 m. lapkričio 30 d.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.?

nuotrauka::1 nocrop