Pagaliau, po pusantro mėnesio krizinės situacijos, verslo laikraštis atrado prekinių kreditų draudimą! Matyt panašiai yra ir Finansų ministerijoje ar kitose instotucijose, kurios rūpinasi verslo skatinimo planu - tiesiog nežino apie tokį instrumentą ar nesupranta kaip jis veikia. O tuo tarpu jis žymiai svarbesnis sklandžiam verso darbui nei tiesioginis bankų kreditavimas. Visada žymiai lengviau, paprasčiau ir greičiau pasiskolinti iš tiekėjo (prekių ar paslaugų pavidalu) nei iš banko. Ir lygiai taip pat svarbu turėti galimybę pasiūlyti savo pirkėjams prekes/paslaugas su atidėtu apmokėjimu, bet turėti garantiją, kad pinigai sugrįš. Tam kad išlaikyti verslo ryšius gyvus ir nesukelti nemokumų domino efekto, ne tik straipsnyje išvardintos šalys, bet dar bent keletas (Danija, Olandija) jau įgyvendino paramos per draudikus schemas. Tokiu atveju draudikams yra garantuojama tam tikrų nuostolių sumų padangimas, o draudikai įsipareigoja išlaikyti anksčiau suteiktus limitus. Ir tai ko gero svarbiau, nei skatinimas per bankus, nes bankas esamo kredito taip paprastai neatims (nebent vyksta pratęsimas/atnaujinimas)

ir žymiai paprasčiau panaudoti esamą draudikų infrastruktūrą, nei kurti savo naują (per Invegą).