Linas Kukuraitis: pensijos nebepriklausys nuo politikų valios

Pasak ministerijos ir „Sodros“, keisis pensijų skaičiavimo tvarka, atsiras aiškesnis ryšys tarp socialinio draudimo įmokų ir pensijos dydžio, pensijos dydis turėtų priklausyti nuo šalies ekonominių rodiklių ir nemažėti, palaipsniui būtų didinamas būtinasis stažas. Nuo kitų metų didinamas iki 30,5 metų būtinasis stažas. Jis kasmet bus didinamas po pusę metų.

Taip pat žadamas „patogesnis pensijos atnaujinimas dirbantiems senjorams“.

„Tokio masto pensijų pasikeitimas buvo prieš 20 metų“, – pristatydamas pokyčius kalbėjo Mindaugas Sinkevičius, „Sodros“ vadovas.

Pasak Lino Kukuraičio, Socialinės apsaugos ir darbo ministro, nuo 2018 m. pensijų sistemos pokyčiai reiškia, kad pensijos nebetūrėtų priklausyti nuo politikų valios.

„Užtikrinsime, kad pensijos augtų kartu su darbo užmokesčio fondu, kuris bent jau artimuosius kelerius metus planuoja ženkliai augti“, – sakė p. Kukuraitis.

Sausio mėnesį pensininkai sulauks indeksuotų, 7% didesnių pensijų, žadėjo p. Sinkevičius.

„2019 m. tikimės vel indeksuoti pensijas pagal naująjį indeksavimo įstatymą“, – kalbėjo p. Sinkevičius.

Ponas Kukuraitis pabrėžė, kad šiandien pristatyti pensijų sistemos pokyčiai nesusiję su planuojamais II pakopos pensijų fondų kaupimo pokyčiais.

„Antroji pakopas liks, tą mes visada sakėme“, – tikino p. Kukuraitis.

Pasak p. Kukuraičio, įtampa atsiranda dėl to, kad „Sodros“ ir papildomo kaupimo sistemos yra „konkuruojančios“.

„Turi būti gerai ir ten, ir ten, todėl turi būti darom viskas, kad „Sodros“ pensija aiškėtų, kad būtų tvari, kad duoti pažadai, kad pensijos artimiausius metus kils, būtų užtikrinti. Lygiai taip pat turime dėti maksimalias pastangas, kad žmonės papildomai kauptų, nes senstančioje visuomenėje mums reikia ir pilnos Valstybinio socialinio draudimo pensijos, ir kiek galima daugiau papildomai sukaupti. Tai sakėme ir praėjusią savaitę, ir dabar toliau tvirtiname, kad pastangos yra dedamos ta linkme“, – sakė p. Kukuraitis.

Pasak ministro, dauguma šiuo metu išeinančiųjų į pensiją nesukaupia II pakopos fonduose sumos, reikalingos išsipirkti anuitetą.

„Ir tai taip pat reikia spręsti. Ir II pakopos pensijų fondai turbūt taip pat su tuo sutikti ,kad turime spręsti anuitetų klausimą“, – sakė p. Kukuraitis.

Praėjusią savaitę ministro užsimintus planus II pakopos pensijų fondų įmokų mokėjimą perkelti iš „Sodros“ valstybės biudžetui sukritikavo pensijų fondų valdytojai, Lietuvos bankas, „Investors‘ forum“. Jie pasigedo pasiūlymų suderinimo.

Ministerija reformos poreikį aiškina tuo, kad dabar kaupiantieji pensijai II pakopos fonduose tik po 2%, nesukaups reikiamų lėšų pensijai.

Prieš socialinės apsaugos ministrui paskelbiant pensijų sistemos pokyčius, keletui dienų viešojoje erdvėje buvo kilęs kitų suinteresuotų pensijų sistemos reformos pusių nepasitenkinimas, kad ministerija į viešumą nusprendė išeiti su iki galo neaptartais pasiūlymais.

Tiesa, jau pirmadienį profesorius Romas Lazutka, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas, sakė, kad pasiūlyti pokyčiai nebūtinai reiškia, „kad iš karto ir bus įgyvendinti“.

„Pokyčiai pensijų sistemoje yra daromi įstatymais, tai reiškia, kad balsuoja Seimas ir, žinoma, kad prieš tai tie projektai yra derinami su institucijomis, todėl nereikia baimintis, kad jei ministras kažką pasakė, kad jis savo sprendimu vienvaldiškai ką nors įgyvendins“, – Lietuvos radijo laidai „Ryto garsai“ pirmadienio ryte, prieš ministro spaudos konferenciją, kalbėjo p. Lazutka.

Pasak jo, tai, kad II pakopos pensijų fondai iš dalies yra finansuojami iš „Sodros“, yra „tikra problema“.

„Dalis žmonių, kurie nedalyvauja toje pakopoje, jie savo visas įmokas skiria dabartiniams pensininkams, tarp jų ir tų žmonių tėvams, kurie kaupia. Tai yra nevienodos sąlygos“, – sakė p. Lazutka.

Klausiamas apie galimą tarpinį pensijų sistemos pertvarkos variantą, p. Lazutka svarstė, kad žmonės būtų „skatinami“ dalyvauti antroje pakopoje.

„Savanoriškas dalyvavimas visada yra nepakankama, žmonės atiduoda prioritetą dabartinėms išlaidoms, negu kad kaupimui ateičiai. Visos valstybės skatina kaupimą, tačiau didžioji dalis Vakarų šalių skatina mokesčių lengvatomis, pas mus mokesčių lengvatų netgi nepakanka, todėl valstybė moka iš valstybės biudžeto. Tačiau tai yra jautrus klausimas, nes biudžetą suneša ir tie patys pensininkai“, – sakė p. Lazutka.

Jis tikino, kad dėl pensijų sistemos pokyčių labiausiai nuogąstauja pensijų fondų valdytojai.

„Todėl kad jie apie 0,8% nuo sukauptos sumos paima administravimui – tai yra didžiuliai pinigai. 2018 m. į pensijų fondus bus pervesta 400 mln. Eur – 100 mln. Eur pačių dalyvių ir 300 mln. Eur „Sodros“ ir vallstybės biudžeto lėšų. Ir nuo tos sumos apie 3 mln. Eur bus paimti administravimui kiekvienais metais”, – sakė ministro patarėjas.