Artimoje ateityje verslas gebės uždirbti iš energijos vartojimo

Dujų rinkoje – stabilizuota padėtis ir pilnos saugyklos artėjant žiemai

Apžvelgdama dabartinę situaciją dujų rinkoje, „Ignitis“ dujų didmeninės prekybos departamento vadovė Asta Virbickienė pirmiausia atkreipia dėmesį į nuo spalio 8 d. sutrikusį dujų tiekimą  Estiją ir Suomiją jungiančiu dujotiekiu. 

„Nors šis didelį atgarsį sukėlęs incidentas ir sustabdė dujotiekio veiklą bent 5 mėnesiams, tai niekaip nesutrikdė aprūpinimo gamtinėmis dujomis nei Suomijos, nei Baltijos regiono. Tokie įvykiai daugiausia veikia gamtinių dujų kainas, kurios pastaruosius pusantrų metų ir taip yra labai sudėtingai nuspėjamos“, – sako A. Virbickienė. 

Atsiribodama nuo rusiškų dujų ir siekdama užsitikrinti kitus kelius dujų tiekimui, Europa jau 2022 m. ėmėsi priemonių. Nuo praėjusių metų pradėjo veikti net 7 nauji SGD terminalai. Planuojama, jog iki 2028 m. SGD išdujinimo pajėgumai sieks beveik 300 mlrd. kubinių metrų, tai užtikrintų maždaug 75 proc. viso ES poreikio patenkinimą. 

„Žvelgiant į globalią SGD rinką matyti, kad nuo 2022 m. iki 2028 m. SGD gamybos nominalių pajėgumų augimas turėtų augti apie 70 proc. Didžiausia plėtra numatoma Katare ir JAV. Tai reiškia, kad jau 2026 m. pabaigoje pasaulis turėtų susidurti su gamtinių dujų pertekliumi, kuris įneš stabilumo tiek Europos, tiek pasaulinėms dujų rinkoms“, – tikina A. Virbickienė. 

„Ignitis“ ekspertės teigimu, Baltijos regionas būsimai žiemai jau yra pasiruošęs – Latvijos Inčukalnio saugykla šiuo metu yra užpildyta 95 proc., tai užtikrina aukštą saugumo lygį artėjant šaltajam metų periodui. 

„Vertinant ES energijos vartojimą ir tiekimą, akivaizdu, kad bent jau artėjantis šaltasis sezonas turėtų būti pakankamai saugus. Skaičiai rodo, kad pasiūla bus didesnė už paklausą. Žinoma, nereikėtų atmesti, kad susidursime su dujų kainų svyravimais, kuriuos gali nulemti tiek šaltesni orai, tiek neplanuoti tiekimo infrastruktūros ribojimai“, – pažymi A. Virbickienė. 

Elektros rinkoje – kintančios kainos ir vis dar mažesnis vartojimas 

Dovilė Morkvėnaitė, „Ignitis“ elektros didmeninės prekybos departamento vadovė, tikina, kad pastaruosius kelerius metus elektros energijos vartojimo lygis yra kritęs ir kol kas negrįžo į įprastas vėžes. Sumažėjusį vartojimą nulėmė stabtelėjusi pramonė, pakankamai šilti orai reikalavo mažiau energijos šildymui. Kita vertus, pastebimai keičiasi ir vartotojų įpročiai – vis labiau populiarėja elektromobiliai, daugiau energijos sunaudojame patalpų vėsinimui. 

„Kalbant apie elektros energijos šaltinius, svarbu paminėti, kad Lietuvoje auga vietoje pagaminamos elektros energijos kiekis, šiemet vietinė elektros energijos generacija didžiąja dalimi buvo užtikrinta iš atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo ir hidroelektrinių. Vis tik apie 69 proc. elektros energijos importuojame iš Latvijos, Lenkijos ir Švedijos“, – teigia elektros didmeninės prekybos departamento vadovė. 

Anot D. Morkvėnaitės, saulės elektrinių bumas ir nauji vėjų parkai Lietuvoje padėjo išvengti ilgo aukštų kainų periodo vasaros metu ir sukūrė saugiklius žiemos periodui. Nepaisant to, elektros kainos ir toliau išliks itin kintančios. Elektros kainai įtaką daro visas veiksnių kompleksas: vartojimo tendencijos, gamybos šaltiniai, jungtys su kaimyninėmis šalimis bei meteorologinės sąlygos. Gaminant elektrą iš dujų, kainai įtaką daro žaliavų rinkos, išlaidos taršos leidimams ir kt. 

„Žvelgiant į pastaruosius trejus metus, akivaizdu, kad šiemet elektros energijos kaina krenta, o pernai metų pikas buvo visiškai netipinė situacija, toks šuolis neturėtų pasikartoti. Šiemet gana žemą elektros energijos kainos lygį padėjo išlaikyti šilta žiema, vėjuotas pavasaris ir ilgas saulėtas periodas, leidęs generuoti daug energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau rudenį esame labiau priklausomi nuo hidroelektrinių veiklos Skandinavijoje, o žiemos metu elektros kaina labai priklausys nuo dujų rinkos ir išlaidų taršos leidimams, tad kainų pastovumo tikėtis sunku“, – teigia D. Morkvėnaitė ir priduria, kad stabilumą į elektros rinką įneš didesnė vietinė energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių kartu su technologiniais  sprendimais kaupti pagamintą elektros energiją. 

„Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos vadovas Lietuvai Giedrius Meškelė sako, kad mūsų šalis turi potencialą 100 proc. vidaus vartojimui reikalingos elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių jau 2030 m. 

„2022 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje generavo apie 21 proc., o 2023 m. liepos mėn. – jau apie 40 proc. energijos. Žinoma, bendras visų 2023 metų rodiklis bus mažesnis nei vasaros mėnesių, tačiau neabejotinai matysime reikšmingą augimą lyginant su 2022 m.. Pastaruoju metu stebime spartų instaliuotos galios augimą, kai prie tinklo jungiamos naujos – tiek žemyninio vėjo, tiek saulės elektrinės“, – sako G. Meškelė. 

Anot jo, šiuo metu šalyje veikiančių atsinaujinančių energijos šaltinių potenciali metinė generacija, po to kai visi nesenai pajungti vėjo ir saulės parkai iš bandomosios eksploatacijos pereis į pastovios veiklos rėžimą, gali sudaryti iki 5 TWh, kai vidaus vartojimas šiuo metu artimas 12 TWh. Prognozuojama, kad 2030 m. vidaus generaciją iš žemyninio vėjo, saulės ir jūrinio vėjo elektrinių gali viršyti 20 TWh, kai vidaus vartojimas pasieks apie 18 TWh. Svarbi dalis vidaus generacijos mikse tenka jūrinio vėjo jėgainių parkams, be kurių tikslas 2030 m. pasigaminti 100 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių būtų sunkiai pasiekiamas. 

Ateities energijos rinkos dalyviai – aktyvūs ir uždirbantys iš vartojimo 

Haroldas Nausėda, „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovas, tikina, kad šiuo metu šalies energetikos sektoriuje prasideda fundamentalios transformacijos era. „Keičiasi du dalykai. Pirma – kinta generacijos technologija, mūsų šalies padėtis. Artimiausiu laikotarpiu tapsime iš labiausiai elektros energiją importuojančios šalies Europoje į, tikėtina, daugiausiai žaliosios energijos pasigaminančią šalį pagal suvartojimo lygį. Antra – keičiasi taršos reguliavimas, požiūris į žaliąją energetiką bei tiekėjų siūlomos paslaugos“, – pažymi H. Nausėda. 

Vadovas prognozuoja, jog artimiausią dešimtmetį stambus verslas, vertindamas energetikos sektoriaus aplinką bei tendencijas, bus labiausiai linkęs sudaryti ilgo laikotarpio (5–10 m.) fiksuotos kainos tiekimo kontraktus, dominuos žaliosios energijos tiekimo sutartys. Tiekėjai pristatys iki šiol nematytus pasiūlymus, suteikiančius verslui daugiau pasirinkimų, vartotojai taps aktyvesni. Aukštas emisijas generuojantys verslai investuos siekdami reikšmingai „pažalinti“ verslą. 

„Kaip turėtų elgtis verslas artimiausią dešimtmetį, formulės nėra. Yra tik vienas universaliai tinkantis vardiklis – žalioji energija, ji visais atvejais yra geras pasirinkimas. Likusius aspektus įmonės turėtų apsvarstyti individualiai ir priimti būtent joms tinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, besirinkdamos joms tinkantį energijos kontraktą, įmonės turėtų apgalvoti, ar jos gali prisitaikyti prie kintančių kainų ir stabdyti veiklą, kai kainos labai sukyla ir dirbti daugiau, kai kainos nukrenta, taip pat – įsivertinti, kokia yra energijos kaštų dalis savikainoje, kaip į svyruojančią kainą reaguoja verslo klientai“, – sako H. Nausėda. 

Kita dalis – racionali nuosava generacija. Svarbu išsianalizuoti, kaip nuosava saulės elektrinė paveiks likutinės energijos kainą, ar pasirinktas technologinis sprendinys bus naudingas tiek dabar, tiek ateityje. Paskutinė dedamoji – aktyvus dalyvavimas rinkoje. Įmonė turėtų apsvarstyti, ar gali pritaikyti verslo procesus prie kintančių kainų, kiek investuoti į baterijas ir kitokius technologinius sprendimus, leidžiančius maksimizuoti grąžą, taip pat – įsivertinti, ar elektromobilių parkas taps bendros infrastruktūros dalimi. 

„Labai svarbi dalis tampa galimybė reguliuoti savo vartojimą atsižvelgiant į momentines kainas, taip pat – kartais išjungiant saulės elektrinę. Jei saulės švietimo laiku kaina nukrenta iki minus 50 eurų, tuo metu veikianti saulės elektrinė kuria 50 eurų nuostolį verslui. Elektrinę sustabdžius, ji kuria 50 eurų pliusą verslui, nes iš rinkos gaunama priemoka už vartojimą. Tad lankstumas ir dalyvavimas rinkoje yra stambaus verslo ateitis“, – tikina H. Nausėda. 

„Ignitis“ atstovo teigimu, idealiu atveju ateities stambus energetikos dalyvis-vartotojas bazinį suvartojamos elektros kiekį turėtų gauti pagal ilgalaikę fiksuotos kainos sutartį, ši dalis per metus galėtų sudaryti apie 60 proc. Kita dalis reikalingos energijos būtų perkama biržos kainomis (per metus – apie 30 proc.), likusius 10 proc. galėtų padengti saulės elektrinės. Toks vartotojas būtų žalias, lankstus, turėtų diversifikuotus energijos šaltinius, kainos prasme – stabilus ir gebantis išnaudoti rinkos situaciją bei orientuotas į taupymą.