F. Jansonas sako, kad „Ignitis grupės“ padarė 30 mln. Eur žalą, G. Paluckas kalba apie poreikį keisti valdybą
Prezidento vyriausiasis patarėjas Žinių radijo eteryje kalbėjo apie valstybei padarytą žalą.
„Šiuo atveju turime pirmiausia kalbėti apie žalą, kurią patyrė tiek įmonė, tiek valstybė, nes yra dalykų, kurie dėl vienų ar kitų sprendimų, veikia kitų rinkos dalyvių veiksmus. Sakykime, jeigu įmonė sudėjo 50 mln. Eur į projektą, kuris staiga paaiškėjo, kad nevažiuos, tai 20 mln. Eur sumokėta į valstybės biudžetą – niekas dėl to neprieštaraus“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.
„Bet kiti yra išleisti, tai už 30 mln. Eur kažkas turi prisiimti atsakomybę. Tai vadovo atsakomybė – vienas dalykas, kalbėti apie viešą interesą čia turbūt prokuratūros reikalas“, – teigė patarėjas.
„Ignitis grupė“ neseniai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali nusikelti.
Vėjo parko projektas gali gali vėluoti iki penkerių metų ir būti įgyvendintas tik apie 2035-uosius.
Pasak F. Jansono, projekto atidėjimas penkeriems metams ar daugiau „žvelgiant į ateitį, yra kalba apie nieką“. Be to, „Ignitis grupės“ sprendimas dalyvauti planuojamame skelbti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurse, kurio dalyviai gali pretenduoti į valstybės skatinimą, būtų „keista situacija“.
„Pirmas konkursas buvo be valstybės paramos, antras – su parama. Ir tu laimi pirmą, dalyvauji, skaičiuoji, jį laimi, tada numeti tam, kad pasiimtum šiek tiek geresnį kąsnį. Vėlgi, supraskime, „Ignitis“ nėra kažkokia iš akcininkų pinigų sukurta didžiulė įmonė. Tai yra valstybės kontroliuojama įmonė, kurios pajamos ir įstatinis kapitalas yra gaunami iš Lietuvos gyventojų pinigų ir ne kitaip“, – teigė F. Jansonas.
„Šiuo atveju visi tie žaidimai, kad pasiimsime daugiau, gausime daugiau ar kažkaip, nėra tinkami. Įmonė turi suvokti, kad net jeigu esi monopolininkas, tu vis tiek dirbi valstybei, nes tu esi valstybės kontroliuojama įmonė“, – pridūrė patarėjas.
Jo teigimu, su vėjo parkais jūroje susiję „Ignitis grupės“ sprendimai daro poveikį kitiems rinkos dalyviams.
„Tai reiškia, kad mažiau vėjo parkų buvo statoma žemėje, kažkas stabdė savo projektus, kažkas prognozavo sąlygas, kokiomis teks dirbti, ir kai valstybės valdoma įmonė staiga praneša, kad mes to nedarysime, tai reiškia, kad valstybė prarado metus“, – teigė F. Jansonas.
G. Paluckas: jei valdyba negebės atlikti savo darbo, galbūt bus kita valdyba
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį nekomentavo, ar „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas gali toliau dirbti, ir nekonkretino jo atsakomybės dėl vėluojančio vėjo parko Baltijos jūroje. Tačiau vėliau jis žurnalistams kalbėjo, kad „Ignitis grupė“ valdybai nesugebėjus priimti sprendimų dėl vadovybės pokyčių, gali būti keičiama pati valdyba.
„Jeigu aš pasakysiu savo tiesmuką požiūrį, tada man nebereikės nei valdybos, nei akcininkų susirinkimo. Tačiau šiandien mes turime akcinių bendrovių įstatymą, šiandien turime valdybą ir ji turi atlikti savo darbą. Jeigu valdyba negebės atlikti savo darbo, tai galbūt bus kita valdyba“, – „LNK Žinioms“ sakė premjeras.
„Tokia situacija, mano galva, yra nepriimtina – pinigai išleisti, projektas neįgyvendintas, o už tai niekas nėra atsakingas“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Nesuvaldžius, neįvertinus rizikų, šis projektas pastumiamas penkeriems metams į priekį su apskritai rizika jo neįgyvendinti, aš manau, kad kažkas dėl to atsakomybę prisiimti privalo“, – pridūrė G. Paluckas.
50 mln. Eur į projektą investavo „Offshore wind farm 1“
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ valdoma įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti 1,8 mlrd. Eur preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. Eur mokestį valstybei.
„Ignitis grupės“ žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ BNS teigė, kad 50 mln. Eur į projektą investavo bendra įmonė „Offshore wind farm 1“. 20 mln. Eur iš šios sumos yra sumokėtas vystymo mokestis, o likusią dalį sudaro išlaidos jūros dugno tyrimams, studijoms, darbuotojų darbo užmokesčiui.
Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.
