Kataro energetikos ministras apie dujų tiekimo į ES nutraukimą: tai nėra blefas

Liepos mėn. įsigaliojusioje ES Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvoje numatytos baudos, siekiančios iki 5% įmonės metinių pajamų, jei įmonės vadovybė nesiima veiksmų dėl neigiamo poveikio aplinkai ir tinkamai neužtikrina žmogaus teisių.

„Jei tiekdamas prekes Europai prarasiu 5% pajamų, aš netieksiu prekių Europai“, – leidiniui teigė ministras ir pridūrė, kad tai nėra blefas.

Naujos taisyklės sulaukė kritikos 

Kataras tapo svarbiu suskystintų gamtinių dujų (SkGD) tiekėju Europai, nes po Maskvos invazijos į Ukrainą šalys mažina priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Katarui priklausanti valstybinė energetikos milžinė „QatarEnergy“ yra sudariusi ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis su Vokietija, Prancūzija, Italija ir Nyderlandais.

S. Al-Kaabi, kuris taip pat yra „QatarEnergy“ vykdomasis direktorius, teigė, kad ES teisės aktai tokioms bendrovėms kaip „QatarEnergy“ būtų neįgyvendinami.

Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyva sulaukė kritikos tiek ES viduje, tiek už jos ribų. Šalys turi perkelti naująsias taisykles į nacionalinę teisę iki 2026 m., o po metų, 2027 m., taisyklės bus pradėtos taikyti bendrovėms, o po 3–5 metų nuo įsigaliojimo jos bus laipsniškai įvedamos, rašo „Politico“.

Ši direktyva yra dalis platesnės bloko strategijos, kuria siekiama suderinti įmonių praktiką su tikslu iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.

Praėjusiais metais Europos Parlamento priimta ir iki 2027 m. turinti įsigalioti direktyva reikalauja, kad ES ir ne ES įmonės užtikrintų, kad jų tiekimo grandinės nekenktų darbuotojams ir aplinkai. Įmonėms nustatyti nauji įpareigojimai atlikti savo tiekimo grandinių auditą dėl žalos aplinkai ir žmogaus teisių pažeidimų.

Reikalaujama, kad visos į biržos prekybos sąrašus įtrauktos bendrovės (išskyrus į biržos prekybos sąrašus įtrauktas labai mažas įmones) ir didelės organizacijos atskleistų informaciją apie riziką ir galimybes, susijusias su socialiniais ir aplinkosaugos klausimais.

Visgi didžiausia ES ekonomika Vokietija ragino atidėti įstatymo taikymą dvejiems metams ir atleisti mažąsias ir vidutines įmones nuo atskaitomybės prievolių, nes šalis kovoja su nuosmukiu, pranešė agentūra „Bloomberg“. 

Vokietijos laiške teigiama, kad pakeitimai reikalingi „siekiant išvengti nereikalingos naštos įmonėms“.

Kataro pasirinkimas

„Kataras galėtų nukreipti SkGD eksportą į kitas rinkas, pavyzdžiui, Kiniją, Japoniją ar Pietų Korėją, kurios yra didžiausios SkGD importuotojos ir kuriose mažiau tikėtina, kad bus nustatyti panašūs tvarumo įstatymai. ES turėtų ieškoti alternatyvių tiekėjų, pavyzdžiui, JAV, Australijos ar Afrikos šalių, ir tai galėtų kainuoti brangiau“, – komentuoja Jamesas Willnas, pasaulinės teisės bendrovės „Reed Smith“ energetikos ir gamtos išteklių grupės partneris.

Tačiau, pasak jo, ar tai realu, priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant rinkos sąlygas, infrastruktūrą, sutartinius įsipareigojimus ir geopolitines aplinkybes.

Didelė Kataro SkGD eksporto dalis yra susieta ilgalaikėmis sutartimis su konkrečiais pirkėjais, įskaitant Europos šalis. Šių tiekimų nukreipimas būtų sudėtingas, nebent atsirastų force majeure sąlygos arba teisinis pagrindas pažeisti sutartis be baudų, paaiškino jis.

Ilgalaikėse sutartyse dažnai nurodomos galutinės paskirties vietos sąlygos, ribojančios, kur dujos gali būti gabenamos. Norint pakeisti tokias sutartis, reikėtų iš naujo derėtis, o tam reikia laiko ir gali kilti pasipriešinimas.

„SkGD nukreipimas į tolimesnes nuo Europos (pvz., Azijos) rinkas pailgintų gabenimo laiką ir padidintų sąnaudas, o tai galėtų turėti įtakos pelningumui. Kataras turi vieną didžiausių SkGD laivynų, todėl gali būti lankstus logistikos požiūriu, tačiau reikšmingas nukreipimas vis tiek įtemptų pasaulinius laivybos pajėgumus“, – nurodė ekspertas.