Trikampis energijos galvosūkis

Publikuota: 2018-06-24
Instituto nuotr.
Instituto nuotr.
LLRI prezidentas

Prieš gerą dešimtmetį energetika buvo užėmusi dominuojančią poziciją politikų diskusijose. Greičiausiai dėl to, kad naftos ir energijos kainos buvo smarkiai išaugusios, o tai „kirto” per visą ūkį. Tuomet politikams kilo daug idėjų, norų ir iniciatyvų. Kritus naftos kainai energetika lyg ir pasitraukė iš diskusijų centro. Tačiau yra keletas momentų energetikoje, kuriuos verta aptarti jau dabar.

Pirma, bet nafta jau nebekainuoja 40 USD/bar kaip 2014 ar 2016-aisiais. Šiuo metu nafta kainuoja tiek pat, kiek 2007 metais, t. y., apie 70 USD/bar. Bet, priešingai nei tuomet, panika kol kas nekyla. Galbūt dėl to, kad visi atsimena 2009-aisiais naftą kainavus ir virš 100 USD/bar. Faktas, kad naftos kaina pamažu kyla ir, jei ši tendencija išliks, visų energijos rūšių kainos pajudės į viršų. Ne tik dujų, ir elektros, bet gal net ir biokuro.

Transporto kuro kainos šiuo metu taip pat siekia 2007 metų lygį. Nuoseklus kilimas vyksta nuo 2016 m. O tai kerta ir per įmonių, ir per vartotojų kišenes bei prisideda prie infliacijos.

Antra, apie SGD terminalą prirašyta daug, bet kol kas niekas nesikeičia. Kaip finansuoti šios svarbios infrastruktūros išlaikymą ateityje ir neužkrauti visos verslo rizikos vartotojams - dar neatsakytas klausimas.

Trečia, nuo tada kai užsidarė dirbtinai pigi Ignalinos AE, elektros energija Lietuvoje visuomet kėlė problemų. Pajėgumų yra, bet elektrą jie gamina nepigiai. O situaciją dar komplikuoja VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) „mokestis – nemokestis“. Keista ir situacija, kai perkantiems labai daug ir labai mažai kilovatvalandė atsieina kone vienodai (Eurostat duomenimis). Galima pajuokauti, kad netrukus ateis dienos, kai įmonės elektros energiją pradės pirkti iš visuomeninio tiekėjo, t. y., buitiniams vartotojams taikomomis kainomis.

Šių veiksnių fone Lietuvos valdžia turi apsispręsti dėl trijų dalykų.

Pirma, ar pasilikti galimybę pirkti elektros energiją iš Rytų. Elektros sektoriuje nusimato pokyčiai, t. y., desinchronizacija su Rytais, ir sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Norint turėti šią galimybę reikėtų investuoti į srovės keitiklius (panašiai, kaip turime su Skandinavijos sistema). Tačiau, turint omenyje politinį kontekstą, tai atrodo sudėtinga. Astravo atominei elektrinei kuriami įstatymai, kurie uždraustų prekybą elektra per Baltarusiją ar Kaliningradą.

Bet importo uždraudimas sumažintų potencialių elektros energijos šaltinių pasirinkimą. Lietuvoje elektros, greičiausiai, nepritrūks, bet susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kaina gali kilti. Čia galima prisiminti 2014 metų elektros linijų remontą, kai apribojus elektros energijos tekėjimą kaina biržoje labai greitai patrigubėjo.

Antra, ką daryti su VIAP? VIAP kenkia du kartus: didina elektros energijos kainą (tiesa, dabar problema mažesnė, nei, pvz., 2011 m.) ir pabrangina stambių energijos vartotojų investicijas į nuosavą energijos gamybą. Dabar valdžia lyg ir numačiusi šio mokesčio lengvatas daug energijos vartojančioms įmonėms. Tai – geriau, negu nieko, bet sukuria pavojingą precedentą, kuomet valdžia spręs, kurios įmonės gaus pigesnės elektros, o kurios – ne. Atsiranda pavojus skirstyti įmones į „geras“ ir „blogas“, „patogias“ ir „nepatogias.“

Trečia, bet ne paskutinė – kiek apmokestinti energiją? Europos Sąjunga peržiūrinėja Energijos Apmokestinimo Direktyvą (Energy Taxation Directive – EDT). Ar verta panaikinti mažesnius tarifus ir išimtis, ar – palikti mažesnius energijos mokesčius daug energijos naudojančioms įmonėms ir t. t. Dėl šitų klausimų turės pasisakyti ir Lietuva. Minimalūs akcizai kurui – irgi šios Direktyvos dalis. Lietuvos valdžia mėgsta pasiguosti, kad dėl aukštų mokesčių benzinui „kalta“ yra ES. Bet ar Lietuva nors kartą ką nors padarė, kad minimalieji akcizų dydžiai būtų peržiūrimi mažėjimo linkme? Bijau, kad ne.

O juk šalia šios Direktyvos dar sklando idėjos didinti akcizo mokestį elektros energijai ar gamtinėms dujoms. Be to, kartas nuo karto mėgstama pakalbėti, kad gyventojų pajamų mokesčiai bus mažinami, o taršos mokesčiai didinami. Nepaisant kalbų ir taršos mokesčių (pvz., akcizo elektrai) įvedimo, pajamų mokesčiai gyventojams kažkaip nemažėja.

Problemos – senos, o šių problemų sprendimų svarba yra proporcinga naftos kainai. Tačiau, skirtingai nei naftos kainos, šių problemų sprendimas priklauso nuo politikų. Įdomu, ką jie nuspręs, ir kokiais argumentais.

Komentaro autorius - Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
16:22
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
16:12
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
12:31
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
06:00
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13
Kitų metų elektros rinkos kaina turėtų augti 20% 17

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20% didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį...

Energetika
2018.10.12
Skvernelis: Japonijos „Hitachi“ gali dalyvauti sinchronizacijos projekte 5

Japonijos korporacija „Hitachi“ gali atlikti darbus, kurie reikalingi siekiant Baltijos šalių elektros...

Energetika
2018.10.12
Prezidentė vetavo pataisas dėl atliekų deginimo jėgainių 25

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui tobulinti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, „kuriomis be jokių...

ETPA ragina Baltarusiją nesuteikti licencijos Astravo AE

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) paragino Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotoją...

Energetika
2018.10.11
„NordBalt“ po remonto atnaujino darbą

Elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ po mažiau nei du mėnesius trukusio remonto atnaujino darbą, BNS...

Energetika
2018.10.11
Europos elektros tinklai sutiko priimti Baltijos šalis 3

Kontinentinės Europos tinklų operatoriai trečiadienį nusprendė plėsti Europos sinchroninę zoną ir į ją...

Energetika
2018.10.11
„Lietuvos energijai“ leista iš Gusiatino įsigyti tris vėjo parkus 3

Valstybės valdomai grupei „Lietuvos energija“ leista iš Martino Gusiatino šeimos valdomos bendrovės „Stemma...

Energetika
2018.10.11
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
„BaltCap“ perka kogeneracinę elektrinę Latvijoje

Privačių ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ iš Latvijos...

Energetika
2018.10.11
Lietuvos „Doing Business“ reitingui gresia „force majeure“ Premium 1

Kainų komisija šiuo metu atlieka didžiulės apimties tyrimą, ar Energijos skirstymo operatorius laikėsi...

Energetika
2018.10.11
Veiksnių naftos kainų kilimui netrūksta 2

„Brent“ rūšies naftos kaina kol kas neskuba tęsti savo kelionės link triženklio skaičiaus zonos, tačiau...

Rinkos
2018.10.10
Vyriausybė pritarė naujai SkGD pirkimo tvarkai 1

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui didinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje, panaikinant prievolę...

Energetika
2018.10.10
Avarijos Astrave atveju numatyta evakuoti 6.000 Lietuvos gyventojų 7

Didelės avarijos Astravo elektrinėje atveju būtų evakuojama 6.000 gyventojų, esančių 30 kilometrų zonoje nuo...

Energetika
2018.10.10
Sinchronizacija: datos, pinigai, rizikos Premium 1

Derybose dėl sinchronizacijos yra „pasiekta daugiau nei kada nors iki šiol“, tačiau iki pirmojo, politinio,...

Energetika
2018.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau