Trikampis energijos galvosūkis

Publikuota: 2018-06-24
Instituto nuotr.
Instituto nuotr.
LLRI prezidentas

Prieš gerą dešimtmetį energetika buvo užėmusi dominuojančią poziciją politikų diskusijose. Greičiausiai dėl to, kad naftos ir energijos kainos buvo smarkiai išaugusios, o tai „kirto” per visą ūkį. Tuomet politikams kilo daug idėjų, norų ir iniciatyvų. Kritus naftos kainai energetika lyg ir pasitraukė iš diskusijų centro. Tačiau yra keletas momentų energetikoje, kuriuos verta aptarti jau dabar.

Pirma, bet nafta jau nebekainuoja 40 USD/bar kaip 2014 ar 2016-aisiais. Šiuo metu nafta kainuoja tiek pat, kiek 2007 metais, t. y., apie 70 USD/bar. Bet, priešingai nei tuomet, panika kol kas nekyla. Galbūt dėl to, kad visi atsimena 2009-aisiais naftą kainavus ir virš 100 USD/bar. Faktas, kad naftos kaina pamažu kyla ir, jei ši tendencija išliks, visų energijos rūšių kainos pajudės į viršų. Ne tik dujų, ir elektros, bet gal net ir biokuro.

Transporto kuro kainos šiuo metu taip pat siekia 2007 metų lygį. Nuoseklus kilimas vyksta nuo 2016 m. O tai kerta ir per įmonių, ir per vartotojų kišenes bei prisideda prie infliacijos.

Antra, apie SGD terminalą prirašyta daug, bet kol kas niekas nesikeičia. Kaip finansuoti šios svarbios infrastruktūros išlaikymą ateityje ir neužkrauti visos verslo rizikos vartotojams - dar neatsakytas klausimas.

Trečia, nuo tada kai užsidarė dirbtinai pigi Ignalinos AE, elektros energija Lietuvoje visuomet kėlė problemų. Pajėgumų yra, bet elektrą jie gamina nepigiai. O situaciją dar komplikuoja VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) „mokestis – nemokestis“. Keista ir situacija, kai perkantiems labai daug ir labai mažai kilovatvalandė atsieina kone vienodai (Eurostat duomenimis). Galima pajuokauti, kad netrukus ateis dienos, kai įmonės elektros energiją pradės pirkti iš visuomeninio tiekėjo, t. y., buitiniams vartotojams taikomomis kainomis.

Šių veiksnių fone Lietuvos valdžia turi apsispręsti dėl trijų dalykų.

Pirma, ar pasilikti galimybę pirkti elektros energiją iš Rytų. Elektros sektoriuje nusimato pokyčiai, t. y., desinchronizacija su Rytais, ir sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Norint turėti šią galimybę reikėtų investuoti į srovės keitiklius (panašiai, kaip turime su Skandinavijos sistema). Tačiau, turint omenyje politinį kontekstą, tai atrodo sudėtinga. Astravo atominei elektrinei kuriami įstatymai, kurie uždraustų prekybą elektra per Baltarusiją ar Kaliningradą.

Bet importo uždraudimas sumažintų potencialių elektros energijos šaltinių pasirinkimą. Lietuvoje elektros, greičiausiai, nepritrūks, bet susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kaina gali kilti. Čia galima prisiminti 2014 metų elektros linijų remontą, kai apribojus elektros energijos tekėjimą kaina biržoje labai greitai patrigubėjo.

Antra, ką daryti su VIAP? VIAP kenkia du kartus: didina elektros energijos kainą (tiesa, dabar problema mažesnė, nei, pvz., 2011 m.) ir pabrangina stambių energijos vartotojų investicijas į nuosavą energijos gamybą. Dabar valdžia lyg ir numačiusi šio mokesčio lengvatas daug energijos vartojančioms įmonėms. Tai – geriau, negu nieko, bet sukuria pavojingą precedentą, kuomet valdžia spręs, kurios įmonės gaus pigesnės elektros, o kurios – ne. Atsiranda pavojus skirstyti įmones į „geras“ ir „blogas“, „patogias“ ir „nepatogias.“

Trečia, bet ne paskutinė – kiek apmokestinti energiją? Europos Sąjunga peržiūrinėja Energijos Apmokestinimo Direktyvą (Energy Taxation Directive – EDT). Ar verta panaikinti mažesnius tarifus ir išimtis, ar – palikti mažesnius energijos mokesčius daug energijos naudojančioms įmonėms ir t. t. Dėl šitų klausimų turės pasisakyti ir Lietuva. Minimalūs akcizai kurui – irgi šios Direktyvos dalis. Lietuvos valdžia mėgsta pasiguosti, kad dėl aukštų mokesčių benzinui „kalta“ yra ES. Bet ar Lietuva nors kartą ką nors padarė, kad minimalieji akcizų dydžiai būtų peržiūrimi mažėjimo linkme? Bijau, kad ne.

O juk šalia šios Direktyvos dar sklando idėjos didinti akcizo mokestį elektros energijai ar gamtinėms dujoms. Be to, kartas nuo karto mėgstama pakalbėti, kad gyventojų pajamų mokesčiai bus mažinami, o taršos mokesčiai didinami. Nepaisant kalbų ir taršos mokesčių (pvz., akcizo elektrai) įvedimo, pajamų mokesčiai gyventojams kažkaip nemažėja.

Problemos – senos, o šių problemų sprendimų svarba yra proporcinga naftos kainai. Tačiau, skirtingai nei naftos kainos, šių problemų sprendimas priklauso nuo politikų. Įdomu, ką jie nuspręs, ir kokiais argumentais.

Komentaro autorius - Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Amber Grid“ valdybą palieka Ruolia 1

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdybą palieka įmonės komercijos direktorius Vytautas Ruolia. Į...

Vadyba
2018.08.14
„Orlen Lietuva“ geležinkeliais gabens krovinius Lenkijos kryptimi 6

„PKN Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius...

Transportas
2018.08.14
„Modus grupė“ į saulės jėgaines Ukrainoje investuoja 30 mln. Eur

„Modus grupė“ investuoja 30 mln. Eur į 35 megavatų galios saulės jėgainių parką Ukrainoje, Žitomiro srityje.

Energetika
2018.08.14
Siūlo ketvirtąjį terminalo išlaikymo modelį Premium

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) sąnaudų paskirstymo modelis sulauks ketvirtosios versijos, kuri,...

Energetika
2018.08.14
Europinis elektromobilių įkrovimo tinklas „Ionity“ atėjo į Lietuvą 34

Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri bus vietinis Europoje kuriamo didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Transportas
2018.08.14
„Nord Stream 2“ taikosi aplenkti Daniją 9

„Nord Stream 2“ Danijos reguliuotojui pateikė prašymą naujam Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio...

Energetika
2018.08.13
Prekybos karai daugiau amerikietiškų dujų į Europą neatveš Premium 1

Kinijai įvedus prekybos tarifus amerikietiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms (SkGD), daugiau galimybių...

Energetika
2018.08.13
Rusijai nepavyko užginčyti Trečiojo energetikos paketo 20

Rusijai nepavyko užginčyti Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo (3EP) nuostatų Pasaulio prekybos...

Energetika
2018.08.13
„Gazprom“ dangoraižis Sankt Peterburge kainuos daugiau nei 100 mlrd. RUB 24

Finansavimas „Lakhta centro“ – Sankt Peterburge ant Suomijos įlankos kranto statomo 462 m aukščio „Gazprom“...

Energetika
2018.08.12
Baltarusija kuria planus, kaip vartoti daugiau elektros 46

Baltarusijos valdžia patvirtino priemonių planą elektros vartojimui šalyje didinti. Taip tikimasi išspręsti...

Energetika
2018.08.12
Be elektros liko 1.200 šiauliečių

Lietuvoje be elektros liko apie 1.200 Šaulių gyventojų.

Energetika
2018.08.11
„Litgas“ dujų perteklius parduotas vienu kąsniu 3

„GET Baltic“ aukcione pardavinėtas paskirtosios dujų tiekėjos UAB „Litgas“ gamtinių dujų perteklius – 110 GWh...

Energetika
2018.08.10
„Lietuvos energija“ įsigijo „Vėjo vatą“ ir „Vėjo gūsį“ 10

UAB „Lietuvos energija“ iš UAB „Stemma Group“ įsigijo dvi vėjų parkus valdančias bendroves. Trijų vėjo parkų...

Energetika
2018.08.10
IAE ieško būsimo atliekyno statybos prižiūrėtojo

Neveikiančiai Ignalinos atominei elektrinei (IAE) šių metų rudenį ruošiantis skelbti šimtamilijoninės vertės...

Energetika
2018.08.09
„Klaipėdos nafta“ žvalgosi į dar du SkGD terminalų projektus 1

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ neatsisako ketinimų...

Energetika
2018.08.09
VŠT pusmetį baigė pelningai 12

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pajamos sudarė beveik 78,1 mln. Eur,...

Energetika
2018.08.08
Biodegalų asociacija skųs nutarimą dėl „Neste Lietuva“ reklamos 6

Biodegalus ir jų komponentus gaminančias Lietuvos bendroves vienijanti Biodegalų asociacija nesutinka su LR...

Transportas
2018.08.08
„Hanner“ BSW verslo centras turės savo saulės elektrinę 4

Ant naujo „Hanner“ verslo centro „Business Stadium West“ (BSW) stogo Vilniuje, buvusioje Žalgirio stadiono...

Energetika
2018.08.08
Šiaulių savivaldybės įmonės praneša I pusmečio rezultatus

Šiaulių m. savivaldybė įvertino didžiausių jos kontroliuojamų įmonių veiklos rezultatus per šių metų I...

Verslo aplinka
2018.08.07
„Energijos sprendimų centrą“ jungia prie „Energijos tiekimo“ 2

„Lietuvos energija“ (LE) jungia dvi įmonių grupės bendroves – UAB „Energijos sprendimų centras“ (ESC) baigia...

Energetika
2018.08.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau