Trikampis energijos galvosūkis

Publikuota: 2018-06-24
Instituto nuotr.
Instituto nuotr.
LLRI prezidentas

Prieš gerą dešimtmetį energetika buvo užėmusi dominuojančią poziciją politikų diskusijose. Greičiausiai dėl to, kad naftos ir energijos kainos buvo smarkiai išaugusios, o tai „kirto” per visą ūkį. Tuomet politikams kilo daug idėjų, norų ir iniciatyvų. Kritus naftos kainai energetika lyg ir pasitraukė iš diskusijų centro. Tačiau yra keletas momentų energetikoje, kuriuos verta aptarti jau dabar.

Pirma, bet nafta jau nebekainuoja 40 USD/bar kaip 2014 ar 2016-aisiais. Šiuo metu nafta kainuoja tiek pat, kiek 2007 metais, t. y., apie 70 USD/bar. Bet, priešingai nei tuomet, panika kol kas nekyla. Galbūt dėl to, kad visi atsimena 2009-aisiais naftą kainavus ir virš 100 USD/bar. Faktas, kad naftos kaina pamažu kyla ir, jei ši tendencija išliks, visų energijos rūšių kainos pajudės į viršų. Ne tik dujų, ir elektros, bet gal net ir biokuro.

Transporto kuro kainos šiuo metu taip pat siekia 2007 metų lygį. Nuoseklus kilimas vyksta nuo 2016 m. O tai kerta ir per įmonių, ir per vartotojų kišenes bei prisideda prie infliacijos.

Antra, apie SGD terminalą prirašyta daug, bet kol kas niekas nesikeičia. Kaip finansuoti šios svarbios infrastruktūros išlaikymą ateityje ir neužkrauti visos verslo rizikos vartotojams - dar neatsakytas klausimas.

Trečia, nuo tada kai užsidarė dirbtinai pigi Ignalinos AE, elektros energija Lietuvoje visuomet kėlė problemų. Pajėgumų yra, bet elektrą jie gamina nepigiai. O situaciją dar komplikuoja VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) „mokestis – nemokestis“. Keista ir situacija, kai perkantiems labai daug ir labai mažai kilovatvalandė atsieina kone vienodai (Eurostat duomenimis). Galima pajuokauti, kad netrukus ateis dienos, kai įmonės elektros energiją pradės pirkti iš visuomeninio tiekėjo, t. y., buitiniams vartotojams taikomomis kainomis.

Šių veiksnių fone Lietuvos valdžia turi apsispręsti dėl trijų dalykų.

Pirma, ar pasilikti galimybę pirkti elektros energiją iš Rytų. Elektros sektoriuje nusimato pokyčiai, t. y., desinchronizacija su Rytais, ir sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Norint turėti šią galimybę reikėtų investuoti į srovės keitiklius (panašiai, kaip turime su Skandinavijos sistema). Tačiau, turint omenyje politinį kontekstą, tai atrodo sudėtinga. Astravo atominei elektrinei kuriami įstatymai, kurie uždraustų prekybą elektra per Baltarusiją ar Kaliningradą.

Bet importo uždraudimas sumažintų potencialių elektros energijos šaltinių pasirinkimą. Lietuvoje elektros, greičiausiai, nepritrūks, bet susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, kaina gali kilti. Čia galima prisiminti 2014 metų elektros linijų remontą, kai apribojus elektros energijos tekėjimą kaina biržoje labai greitai patrigubėjo.

Antra, ką daryti su VIAP? VIAP kenkia du kartus: didina elektros energijos kainą (tiesa, dabar problema mažesnė, nei, pvz., 2011 m.) ir pabrangina stambių energijos vartotojų investicijas į nuosavą energijos gamybą. Dabar valdžia lyg ir numačiusi šio mokesčio lengvatas daug energijos vartojančioms įmonėms. Tai – geriau, negu nieko, bet sukuria pavojingą precedentą, kuomet valdžia spręs, kurios įmonės gaus pigesnės elektros, o kurios – ne. Atsiranda pavojus skirstyti įmones į „geras“ ir „blogas“, „patogias“ ir „nepatogias.“

Trečia, bet ne paskutinė – kiek apmokestinti energiją? Europos Sąjunga peržiūrinėja Energijos Apmokestinimo Direktyvą (Energy Taxation Directive – EDT). Ar verta panaikinti mažesnius tarifus ir išimtis, ar – palikti mažesnius energijos mokesčius daug energijos naudojančioms įmonėms ir t. t. Dėl šitų klausimų turės pasisakyti ir Lietuva. Minimalūs akcizai kurui – irgi šios Direktyvos dalis. Lietuvos valdžia mėgsta pasiguosti, kad dėl aukštų mokesčių benzinui „kalta“ yra ES. Bet ar Lietuva nors kartą ką nors padarė, kad minimalieji akcizų dydžiai būtų peržiūrimi mažėjimo linkme? Bijau, kad ne.

O juk šalia šios Direktyvos dar sklando idėjos didinti akcizo mokestį elektros energijai ar gamtinėms dujoms. Be to, kartas nuo karto mėgstama pakalbėti, kad gyventojų pajamų mokesčiai bus mažinami, o taršos mokesčiai didinami. Nepaisant kalbų ir taršos mokesčių (pvz., akcizo elektrai) įvedimo, pajamų mokesčiai gyventojams kažkaip nemažėja.

Problemos – senos, o šių problemų sprendimų svarba yra proporcinga naftos kainai. Tačiau, skirtingai nei naftos kainos, šių problemų sprendimas priklauso nuo politikų. Įdomu, ką jie nuspręs, ir kokiais argumentais.

Komentaro autorius - Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Visagino AE inžinieriai iš JAV vėl dairosi Lietuvoje 9

Energetikos ministerija ir JAV energetikos bendrovės „8 Rivers“ bei „NET Power“ praėjusios savaitės pabaigoje...

Pramonė
2019.03.25
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21
Ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje Premium 15

Potencialus JAV energetikos bendrovių elektros energijos gamybos Lietuvoje projektas galėtų tapti didžiausia...

Pramonė
2019.03.20
Pasirašyta pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 11

Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų...

Pramonė
2019.03.19
Šiluma šalyje per metus brango 6%

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina šalyje per metus – kovą palyginti su 2018 metų kovu – išaugo 6%,...

Pramonė
2019.03.19
„Geotermai“ iškelta bankroto byla  5

Neveikiančiai Klaipėdos šilumos gamybos įmonei „Geoterma“ iškelta bankroto byla. 

Pramonė
2019.03.18
„Achema“ pavasarį turėtų įsigyti bent du SGD krovinius 2

Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šiemet įsigis bent du laivus su...

Pramonė
2019.03.18
Lietuvoje – institucijų ir gyventojų pratybos dėl galimos avarijos Astravo elektrinėje 6

Rudenį Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, galbūt Vilniaus mieste vyks valstybinio lygio pratybos, kur bus...

Pramonė
2019.03.17
Amerikiečiai siūlo pastatyti 300 MW dujinę elektrinę be subsidijų   20

Energetikos ministerija su JAV kompanija „Net Power“ ir energetikos inovacijų kompanija „8 Rivers Capital“...

Pramonė
2019.03.15
„Amber Grid“ už 5,6 mln. Eur modernizavo Panevėžio kompresorių stotį

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ užbaigė Panevėžio kompresorių stoties...

Pramonė
2019.03.15
L. Linkevičius: Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia 6

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuvos vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje...

Pramonė
2019.03.14
Ankstyvas pavasaris pranašauja žemas SkGD kainas 1

Žiemos pradžioje trečdaliu brangiau nei prieš metus kainavusios suskystintos gamtinės dujos (SkGD) šiemet...

Pramonė
2019.03.14
Biržoje – 3 TWh daugiau gamtinių dujų

Šių metų pradžioje nelikus prievolės reguliuojamiems energijos gamintojams dujas pirmumo tvarka pirkti iš...

Pramonė
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau