Optimizmui vietos vis mažiau

Per pastaruosius 15 metų valdžia buvo priversta ne kartą per metus koreguoti valstybės biudžetą. Paradoksalu, bet tai teko daryti ne tik ekonominių problemų kupinais metais, pvz., 2000-aisiais ar 2009-aisiais reikėjo po kelis sykius per metus griebtis žirklių ir gana drastiškai kirpti išlaidas. Net ir ekonomikos pakilimo metais – tarp 2002 ir 2007 m. – biudžetas buvo taisomas, tiesa, jau ne siekiant sumažinti išlaidas, bet, atvirkščiai – jas gerokai ir gana neapdairiai išpūsti.
VŽ suskaičiavo, kad 1999–2014 m. laikotarpiu valstybės iždas iš naujo nebuvo perdėliojamas tik 2007, 2008, 2010 ir 2013 m. Net palyginti ekonomiškai sėkmingais 2014-aisiais biudžetas, nors, atrodytų, vykdomas gana gerai, neišvengė korekcijos. Tiesa, tai padiktavo paaštrėję geopolitiniai iššūkiai – teko skubiai skirti papildomų lėšų per krizę ypač apsilpusiai krašto apsaugai.
Netrūksta prognozių, kaip Lietuvai seksis kitąmet. O nuo to, kaip seksis, priklausys ir biudžeto vykdymas, taigi, ir tai, ar 2015-ieji galės pretenduoti į sąrašą metų, kai svarbiausias valstybės finansinis dokumentas visus metus lieka nepaliestas. Vyriausybė daugybę sykių kartojo, kad biudžeto projektas, kuris šią savaitę bus patvirtintas Seimo, yra realistiškas, paremtas egzistuojančiomis ekonominėmis prognozėmis dėl BVP augimo, nedarbo lygio, gyventojų pajamų ir vartojimo įpročių kaitos. Kita vertus, neneigiama, kad nuolat besikeičianti situacija gali nulemti sunkų biudžeto vykdymą. Tik premjeras ir finansų ministras nemato dėl to problemos – esą jeigu reikės, bus galima ateiti į Seimą ir perdėlioti valstybės piniginę.
Bet ekspertai atkreipia dėmesį – dabartinėmis gana populistinės valdančiosios koalicijos sąlygomis gali būti pernelyg sudėtinga tą perdėliojimą prastumti per parlamentinių politikų rėtį. Todėl ir siūloma jau iš anksto priimti kur kas atsargesnį biudžetą. Tokią nuomonę remia ne tik Seimo opozicija, bet ir Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas. Netgi Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė jau dabar numatyti, kad kitąmet valstybės valdymo išlaidos būtų mažesnės ne 5%, kaip pasiūlė Vyriausybė, bet visais 10%. Bet šio siūlymo ministrų kabinetas nepanoro išgirsti ir vis kartoja mantrą apie biudžeto realistiškumą.
Verslininkai stoja į atsargesnių planuotojų pusę. Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) metinėje konferencijoje skambėjo perspėjimai dėl prasčiausių verslo ir vartotojų lūkesčių per pastaruosius kelerius metus, vis agresyvėjančios Rusijos keliamų grėsmių pasaulio ekonomikai, euro zonos būklės trapumo, gana didelio nedarbo ir proveržio gerinant verslo aplinką Lietuvoje nebuvimo.
Pagaliau, Roberto Dargio, LPK prezidento, lūpomis ištartas neguodžiantis skaičius – Lietuvos ūkis kitąmet vargu ar augs daugiau nei 2,6%. Tai gerokai pesimistiškesnė prognozė, nei Lietuvos valdžios institucijų puoselėjamas 3,4% augimas. Jeigu p. Dargio spėjimai pasitvirtintų, kitų metų biudžetas gali negauti net iki poros milijardų litų planuojamų pajamų. Tikrai būtų sudėtinga rasti tokias didžiules kirptinas išlaidų eilutes.
Nebent valdžia imtųsi verslo, taigi, visų žmonių, sąskaita lopyti staiga valstybės kišenėje atsivėrusias skyles, tarkime, skubiai padidindama esamus mokesčius arba įvesdama naujų. Bet ar tokią išeitį bus galima vadinti sąžininga ir teisinga, ypač turint galvoje, kad valdžia jos gali imtis dėl savo kaltės, nes neįsiklausė į raginimus nusiimti rožinius akinius, realistiškiau ir atsargiau pažvelgti į tai, kaip pavyks išgyventi 2015-uosius.