Kaip svarstykles nusverti savo naudai

Andrius Kavoliūnas, mokesčių konsultavimo bendrovės „Merits“ partneris: „Praėjusį dešimtmetį prekiauti be sutarčių buvo įprasta, tačiau dabar tokia prekyba gali būti palaikyta nerūpestingumu.“ JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Iš teismo nutarties:

„Jeigu mokesčių mokėtojas žino, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes turi galimybę tai žinoti ir nepaisydamas to atlieka tokias ūkines operacijas, jis elgiasi nesąžiningai. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo ir draudžia piktnaudžiauti teise.“

Šaltinis: „Merits“ Mokesčių administravimo įstatyme rašoma, kad verslo turinys yra svarbiau nei jo formali išraiška ir jeigu verslas daro žingsnius siekdamas tik mažesnės mokesčių naštos, jam gali tekti sumokėti mokesčio nepriemoką. Ribas, kada verslas gali sulaukti sankcijų, Lietuvos teismai išplėtė dar labiau. Seimas nepriėmė Finansų ministerijos pasiūlytų pataisų, įteisinančių kolektyvinę atsakomybę už PVM sumokėjimą tiekimo grandinėje, tačiau tokia atsakomybę jau taikoma Lietuvos teismuose.
Viename savo sprendimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad mokesčių mokėtojas kaltas ir tuomet, jeigu nežinojo, kad jo ūkinės operacijos prisideda prie mokesčių nemokėjimo. Pakanka to, kad jis „turėjo galimybę tai žinoti“. Sąžiningas mokesčių mokėtojas, ano teismo, „veikia rūpestingai ir teisingai.“ Kitoje nutartyje pabrėžiama, jog specialių teisės normų teismui nereikia, kad būtų galima apkaltinti piktnaudžiavimu.
Viena raidė pavadinime
Andrius Kavoliūnas, mokesčių konsultavimo bendrovės „Merits“ partneris, „Verslo žinių“ buhalteriams skirtoje konferencijoje patarė įmonėms elgtis konservatyviai ir tikrinti savo partnerius, taip pat rinkti tokio patikrinimo įrodymus. Kad šiuos dokumentus būtų galima pateikti teismui, jei tokia būtinybė iškiltų. Pirmiausia reikia patikrinti, ar įmonė iš viso egzistuoja.
„Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai kartais pakeičia vieną raidę realiai veikiančios įmonės pavadinime, – perspėja p. Kavoliūnas. – Įtariau reikėtų žiūrėti ir į mažų mokesčių teritorijoje esančias bendroves.“ „Google“ žemėlapiuose galima pasitikrinti, ar tokia įmonė, gamykla, sandėlis nurodytu adresu veikia, o nuotrauką išsispausdinti. Taip pat reikia pasidomėti, ar asmuo, su kuriuo deramasi dėl tiekimo, turi įgaliojimus.
„Jeigu sutartys stambesnės, paprastai tenka bendrauti su keliais asmenimis iš kliento bendrovės. Jeigu nuolat deramasi su vienu žmogumi, taip pat reikėtų suklusti“, – pataria p. Kavoliūnas.
Praėjusį dešimtmetį prekiauti be sutarčių buvo įprasta, tai leidžia ir Civilinis kodeksas, tačiau dabar tokia prekyba, anot „Merits“ partnerio, gali būti palaikyta nerūpestingumu, ypač, kai įmonė taiko 0% PVM.
Kas kelia VMI įtarimą
Įmonė gali sukelti VMI įtarimą, jeigu įmonės ir įmonės kliento banko sąskaitą valdo tas pats asmuo. Jeigu įmonė pati gabena prekes į galutinį tašką, bet vis tiek parduoda per tarpininką, VMI gali kilti klausimas, kam tas tarpininkas reikalingas. Įtarimų kelia ir didelio masto operacijos, kai atsiskaitoma ne pinigais, o daromos užskaitos, perkeliamos skolos ar pan.
„VMI pasiekia daug įvairių duomenų, todėl pastebėti tam tikrus dalykus jai lengviau, nei kartais įsivaizduoja verslas“, – teigia p. Kavoliūnas. Mokesčių administratorius naudoja sisteminius duomenis – jos IT programos gali parodyti, kad įmonė elgiasi neįprastai. VMI į įmonę gali pasibelsti ir pakeliui – tikrindama bendrovės partnerius. Mokesčių administratorius gauna duomenimis iš bankų, žino, kas iš tikrųjų valdo sąskaitas ir kas yra tikrasis naudos gavėjas. Stiprus VMI ginklas – darbuotojų apklausa.