Kotiruojamoms įmonėms gali tekti atversti visas kortas dėl vadovų atlyginimų

Biržoje kotiruojamos Lietuvos įmonės, ką ir kalbėti apie kitas bendroves, nelinkusios viešinti, kuo remiantis nustatyti aukščiausiųjų įmonės vadovų atlyginimai ar kaip vadovai premijuojami už pasiektus rezultatus. Tačiau gali būti, kad jau nuo kitų metų dėl naujo ES reguliavimo situacija pasikeis. Juditos Grigelytės nuotr.

Bendrovės savo atlyginimų politikos ataskaitas viešai skelbti turėjo pradėti dar nuo 2007 m., tačiau šiomis rekomendacijomis jos nesivadovauja ir to nedaro.



Komentarai

Juozas Rimas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės vadovas: „Iki šiol biržoje kotiruojamos Lietuvos įmonės savo vadovų atlyginimų politiką laikė komercine paslaptimi ir nematė poreikio jos skelbti.“

Nijolė Kelpšaitė, tiesioginės personalo paieškos UAB „J.Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė: „Bet koks aiškus keliamų tikslų ir už tai būsimo atlygio deklaravimas yra teigiamas dalykas, padėsiantis išvengti santykių aiškinimosi teismuose.“

**

Atlyginimų politiką jos laiko komercine paslaptimi ir nemato poreikio jos skelbti.



260.000 Lt Tokią premiją, dirbtinai išpūsdamas bendrovės pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) rodiklį, galbūt siekė gauti buvęs įmonių grupės „Alita“ vadovas, rodo teismo duomenys.



Akcijomis mokamas vadovų atlyginimas

Atlyginimas akcijomis skirstomas į susijusį su akcijų perleidimu (akcijos, opcionai) ir nesusijusį su juo (virtualiosios akcijos).
Akcijos paprastai perduodamos vadovui neatlygintinai ar už mažiau nei jų rinkos vertė. Svarbu įvertinti ne tik mokesčių klausimus, bet ir motyvuojamąjį suteikiamų akcijų efektą. Nemokamai suteiktos akcijos faktiškai yra opcionas, kurio įgyvendinimo kaina lygi nuliui. Tai reiškia, kad tokių akcijų turintis vadovas gaus naudos jas pardavęs, net jeigu jų vertė nukris, palyginti su verte tą dieną, kai jų buvo suteikta.
Dėl šių ir kitų priežasčių opcionai vertinami kaip labiau sofistikuota ir veiksmingesnė vadovų motyvavimo priemonė nei akcijos. Opcionas – tai sutartis, pagal kurią opciono gavėjas (pavyzdžiui, bendrovės vadovas), įvykdęs tam tikrą sąlygą (ar jai įvykus) arba suėjus nustatytam terminui, įgyja teisę nusipirkti bendrovės akcijų.
Opciono įgyvendinimo kaina gali būti lygi akcijų rinkos vertei opciono suteikimo dieną, būti mažesnė ar didesnė už šią vertę. Tokie opcionai atitinkamai vadinami tikrosios vertės (angl. „at-the-money“), nuvertintaisiais (angl. „in-the-money“) ir pervertintaisiais (angl. „out-of-the-money“) opcionais. Tyrimais nustatyta, kad pervertinti opcionai skatina vadovą veikti aktyviausiai. Be to, vien investuotojas gaus naudos iš akcijų vertės didėjimo iki įgyvendinimo kainos. Tačiau vadovas gali neturėti lėšų sumokėti pervertintojo opciono kainą, o gauti finansavimą pareikalautų papildomų išlaidų. Dar daugiau, teoriškai efektyvesnis pervertintasis opcionas vadovų nemėgstamas dėl psichologinių priežasčių. Virtualiosiomis akcijomis vadinama teisė gauti pinigų sumą, lygią skirtumui tarp akcijos kainos dviem skirtingais laiko momentais. Akcininkų požiūriu, virtualiosios akcijos turi nemažai pranašumų, pavyzdžiui, neveikiama akcininkų sudėtis, o virtualiųjų akcijų trūkumai pirmiausia susiję su neaiškiomis apmokestinimo taisyklėmis.
Šaltinis: „Raidla Lejins & Norcous“

Kai kurių „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržos įmonių vadovų atlyginimai Bendrovė Vidutinis vadovo atlyginimas per mėnesį (iki mokesčių), Lt Vadovų skaičius Apranga 53.881 7 TEO LT 33.968 29 City Service 12.391 8 Grigiškės 15.254 5 Invalda LT 31.958 4 LESTO 21.667 9 Lietuvos dujos 8.802 122 Lietuvos energijos gamyba 4.954 9 Linas Agro Group* 8.147 73 Šiaulių bankas 29.310 7 * Finansiniais metais, kurie baigėsi 2013 m. birželio 30 d. Nurodo „Linas Agro Group“ grupės darbuotojų skaičių. Pastabos. Įmonės parinktos iš Oficialiojo sąrašo atsitiktine tvarka. Vidutinis mėnesio atlyginimas apskaičiuotas vadovams per 2013 m. išmokėtą užmokesčio sumą padalijus iš vadovų skaičiaus ir 12 mėnesių. Šaltinis: įmonių finansinės ataskaitos Pasibaigus Europos Parlamento (EP) rinkimams vienas pirmųjų klausimų, kuriuos turėtų svarstyti Briuselyje susirinkę Parlamento nariai, yra dar 2014 m. balandžio 9 d. Europos Komisijos (EK) pateiktas pasiūlymas papildyti vadinamąją Akcininkų teisių direktyvą (angl. „Shareholder rights directive“).
Be griežtinamos smulkiųjų akcininkų apsaugos, direktyvoje siūloma nustatyti, kad biržoje kotiruojamų bendrovių vadovybės atlyginimai galėtų būti skiriami tik pagal akcininkų patvirtintą atlyginimų politiką, kurioje būtų aiškiai nurodyta didžiausia galima atlyginimo suma ir, nustatant kintamąją atlyginimo dalį, taikomi finansinės ir nefinansinės veiklos rezultatų kriterijai.
Numatoma, kad patvirtinta atlyginimų politika privalėtų būti skelbiama viešai ir prieinama atitinkamų bendrovių interneto svetainėse.
Iki šiol daugelis „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržos įmonių savo ataskaitose skelbdavo tik nedetalizuotus duomenis, kokį atlyginimą per metus įmonėje gauna aukščiausios grandies vadovybė.
EK tiki, kad EP siūlomiems pakeitimams pritars ir šie įsigalios jau nuo 2015-ųjų. Tokiu atveju ES valstybės narės atitinkamas taisykles nacionaliniu lygiu turėtų įgyvendinti per 18 mėnesių.
Juozas Rimas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės vadovas, pabrėžia, kad naujasis įpareigojimas aktualus būtų ir daugiau nei 30-iai „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržoje akcijas kotiruojančių įmonių.
„Remdamosi Vilniaus biržoje kotiruojamų bendrovių valdymo kodekso rekomendacijomis, bendrovės savo atlyginimų politikos ataskaitas viešai skelbti turėjo pradėti dar nuo 2007 m., tačiau šiomis rekomendacijomis jos nesivadovauja ir to nedaro. Atlyginimų politiką jos laiko komercine paslaptimi ir nemato poreikio ją skelbti tol, kol to nereikalauja šalyje galiojantys įstatymai“, – teigia p. Rimas.