Įvertinkite galimybes

Verslininkai dar turi laiko nuspręsti dėl to, ar sieks ES paramos 2014–2020 m. Iš potencialių paramos gavėjų dažniausiai tenka išgirsti dvi nuomones: kad paprasčiau viską padaryti savomis lėšomis, o paramos prašyti neapsimoka, arba svarbiausia – gauti paramą, o apie realų projekto įgyvendinimą galvosime vėliau. Jeigu įmonėje nuspręsta investuoti, gerinti finansinius rodiklius, tuomet kreiptis ES paramos apsimoka. Tarkime, jeigu paramos intensyvumas yra 50%, tai, verslininkas, investuodamas 100.000 Lt, gaus 50.000 Lt paramos. Bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad gavusi paramą įmonė turi prisiimti įsipareigojimus – padidinti darbo našumą, apyvartą, eksportą, sukurti naujų darbo vietų arba išsaugoti esamas ir panašiai, o nepasiekus šių rodiklių gresia sankcijos – reikės grąžinti dalį ES paramos lėšų. Apsisprendusiems siekti ES paramos, būtina atsižvelgti į keletą esminių punktų. Rengiant dokumentus paramai gauti būtina gerai išmanyti, tarkime, konkurso skelbimo sąlygas. Rizikuojate, kad agentūra nekompensuos išlaidų vien dėl to, kad dokumentai nebuvo tvarkingi. Taip pat būtina įvertinti, kiek įsipareigojimų įmonė yra pajėgi prisiimti.
Pirmasis, administravimo, etapas pats paprasčiausias: tikrinama, ar paraiška tinkamai pateikta, ar yra visi būtini dokumentai. Antrasis etapas – tinkamumo vertinimas. Jame analizuojami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat vertinama, ar pats projektas yra tinkamas, ar numatytos išlaidos atitinka tai, kas remiama, ar iškelti projektui tinkami ir realūs tikslai.
Vertinant naudą ir kokybę projektai reitinguojami pagal tai, ar atitinka nustatytus pirmumo kriterijus. Projektui skiriama balų už tai, kokia apimtimi pasiekiami tam tikri nustatyti rodikliai, pvz., eksporto apimties didėjimas per tam tikrą laikotarpį, apyvartos didėjimas, darbo našumo didėjimas, patirtis vykdant panašius projektus, taip pat už tai, ar projektas įgyvendinamas remtinoje teritorijoje ir t. t. Nesurinkęs kritinės balų sumos, projektas nefinansuojamas. Projekto pateikimo ir vertinimo sudėtingumas priklauso nuo to, kokioms veikloms finansuoti prašoma paramos. Tarkime, dažniausiai naujų produktų kūrimo inovaciniai (MTTP) projektai „suklumpa“ vertinant jų tinkamumą dėl netinkamai pagrįstos idėjos, jos moksliškumo, inovatyvumo. Taip pat prašoma tokių investicijų, kurios nėra finansuojamos, ar neteisingai sudaromas biudžetas. Dvi didžiausios klaidos:
1. Manyti, kad gavus finansavimą savo finansinei daliai padengti pinigų stebuklingai atsiras. Būtina iš anksto užsitikrinti banko paskolą ar turėti kitus patikimus finansavimo šaltinius. 2. Atmestinai įvertintas investicijų poreikis – biudžetas suplanuojamas tik todėl, kad reikia pateikti paraišką finansavimui gauti, negalvojant, kaip projektas bus įgyvendinamas. Rengiant projektą būtina tinkamai įvertinti realų investicijų poreikį, nes tik pradėjus jį įgyvendinti paaiškėja, kad numatytų investicijų nebereikia, reikia kitų investicijų ir pan.
Goda Auškalnytė-Lungienė
ES PRO| UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ projektų direktorė