„Achemos grupė“ viltis sieja su KLASCO

Algimanto Kalvaičio nuotr.
Audrius Pauža, KLASCO generalinis direktorius: „Per penkerius metus planuojame atnaujinti visą krovos techniką.“


KLASCO pajamos, mln. Lt

Metai Pardavimo pajamos Krovinių apyvarta

2008 m. 146,0 9,7
2009 m. 117,0 8,4
2010 m. 126,5 10,3
2011 m. 164,25 13,4
2012 m. 170,0 13,5
2013 m. 155,0 12,4
2014 m. 160,0* 13,0*
*Planas
Šaltinis: KLASCO duomenys

70 mln. Lt
Tiek investuota į naująjį 100. 000 t talpos KLASCO biriųjų trąšų sandėlį. Išplėtus KLASCO biriųjų krovinių terminalą jo sandėliuose vienu metu dabar gali tilpti 220.000 mln. t trąšų, o jo pajėgumas sieks 4 mln. t. Flemmingas Lindeloevas, UAB „Achemos grupė“, kuriai priklauso KLASCO, valdybos pirmininkas, kalbėdamas apie „Achemos grupės“ strategiją, VŽ teigė, jog tolesni valdybos, o kartu ir koncerno žingsniai turėtų būti sutelkti į KLASCO (Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos) ir su KLASCO dirbančias tiekimo ir logistikos įmones, tam numatoma ir investicijų, ir veiklos efektyvinimo sprendimų. Nors pernai KLASCO pajamos sumažėjo 10%, jos grynasis pelningumas siekė 18%. Bendrovė iš 28,7 mln. Lt pernai metų pelno nusprendė išmokėti 26,7 mln. Lt dividendų, panaši suma dividendais buvo sumokėta ir 2012 m.
Be dividendų, KLASCO savo akcininkei moka ir valdymo mokestį. Praėjusių metų bendrovės finansinėje ataskaitoje teigiama, jog pagal sutartį tarp bendrovės ir akcininko – 2013 m. bendrovė sumokėjo 16 mln. Lt valdymo mokesčio, o 2012 m. – 14,6 mln. Lt.
Įmonės balanse nėra labai daug skolų – dar 2012 m. įmonės nuosavas kapitalas siekė 213 mln. Lt, o visas turtas – 264 mln. Lt. Iš nuosavo kapitalo 73 mln. Lt sudaro nepaskirstytasis pelnas. Per 2013 m. dėl didelių investicijų ilgalaikių skolų suma išaugo 17 mln. Lt, dar 5 mln. Lt padidėjo per vienus metus mokėtinų paskolų suma.
Šių metų balandį baigtas statyti 70 mln. Lt investicijų pareikalavęs naujas 100. 000 t talpos biriųjų trąšų sandėlis. Išplėtus biriųjų krovinių terminalą jo sandėliuose vienu metu dabar gali tilpti 220.000 mln. t trąšų. Audrius Pauža, KLASCO generalinis direktorius, tikisi, kad naujasis sandėlis prisidės prie bendrovės tikslo per artimiausius dvejus trejus metus pasiekti 15 mln. t metinę krovą. Sandėlis buvo statomas siekiant pritraukti naujų krovinių. „Trąšų yra įvairių rūšių, jų negalima maišyti. Kiekvienas klientas nori krovinio kokybės saugumo garantijų ir mes jas suteiksime. Bendradarbiaujame su mūsų partnere „Achema“, Baltarusijos kalio ir azoto trąšų eksportuotojais. Svarbu, kad jiems sektųsi trąšas parduoti, tuomet pasiektume numatytą apyvartą
“, – kalba p. Pauža ir užsimena, kad KLASCO turi pasirašiusi ilgalaikius kontraktus dėl krovinių krovos per naująjį sandėlį.
Nori didesnio gylio
Baigusi naujo biriųjų trąšų sandėlio statybą KLASCO planuoja tolesnes investicijas į infrastruktūrą.
„Yra patvirtinta ilgalaikė investicijų programa, pagal kurią į naujų terminalų, sandėlių statybą, technologinės įrangos modernizavimą penkerius metus skaičiuojant nuo 2013 m. numatoma investuoti apie 50 mln. Lt. Per penkerius metus planuojame atnaujinti visą krovos techniką“, – pasakoja p. Pauža, KLASCO generalinis direktorius.
Jis akcentuoja, kad nauji terminalai statomi ir nauja infrastruktūra kuriama ne tik dėl naujų srautų, bet ir anksčiau pritrauktiems kroviniams išlaikyti: „Didžiausias iššūkis – neprarasti krovinių. Juk konkurentai taip pat investuoja, tobulina technologijas. Dėl to būtina daryti tai, ko nedaro kiti, ir įgyti tai, ko kiti neturi. Suprantame, kad konkurencijai stiprėjant bus įmanoma uždirbti tik kuriant kroviniui pridėtinę vertę. Ir mes tam ruošiamės.“
KLASCO vadovas geru žodžiu mini Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, kuri, anot jo, tesi visus duotus pažadus dėl infrastruktūros tobulinimo. Pasak jo, svarbiausias uždavinys dabar yra gylis.
„Lietuva turi vieną uostą, bet neturi pakankamo gylio, čia yra kažkoks cirkas. Klaipėdos uoste privalo būti pasiektas maksimalus gylis“, – kategoriškai tvirtina p. Pauža.