Dienraštis „Respublika“ nutraukia leidybą

Pasak Dianos Veleckienės, UAB „Respublikos leidiniai“ direktorės, dienraščio leidyba tapo nepakeliama našta, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (ŽLEK) pripažinus „Respubliką“ neetišku leidiniu. Tokį sprendimą komisija priėmė įvertinusi nuolatinius etikos pažeidimus. „Valstybinė mokesčių inspekcija nusprendė, kad lengvatinis PVM tarifas nustoja galiojęs nuo tos dienos, kai ŽLEK priėmė sprendimą paskelbti leidinį neetišku. Tai įsigaliojo nedelsiant. Kadangi esame neetiški, mums atimta galimybė dalyvauti konkursuose. Kiekvienam laikraščiui toks finansinis smūgis yra nepakeliamas“, – apie sunkumus pasakoja p. Veleckienė.
Jos teigimu, „Respublikos“ finansiniai rezultatai prastėjo jau anksčiau. 2013 m. leidinio veikla buvo nuostolinga. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, 2012 m. „Respublikos leidiniai“ gavo 14,7 mln. Lt pajamų. Bendrovės apyvarta kasmet mažėjo: 2011 m. pajamos sudarė 19,8 mln. Lt, 2010 m. – 25,5 mln. Lt, 2009 m. – 34,1 mln. Lt, 2008 m. – 48,1 mln. Lt, 2007 m. – 48,3 mln. Lt.
Apie atleidimus dar nekalba „Respublika“, kaip ir daugelis kitų nacionalinių ir regioninių dienraščių, nuo 2014 m. nebeišeina pirmadieniais. Toks sprendimas, anot p. Veleckienės, priimtas siekiant sumažinti kaštus. „Šis sprendimas turėjo įtakos pinigų srautams, o netekę galimybės dalyvauti konkursuose, t. y. užsidirbti pinigų, patyrėme skaudų smūgį“, – sako p. Veleckienė.
Paklausta, kaip keitėsi prenumeratorių skaičius, bendrovės vadovė pripažino, kad jis mažėjo, tačiau tikslių skaičių pateikti negalėjo. Vakar jai dar nebuvo žinoma, kiek žmonių neteks darbo. Kai tik bus priimti sprendimai, informaciją ketinama pranešti „Respublikos“ interneto portale, kuris veiklą tęs. „Sodros“ duomenimis, šiandien bendrovėje dirba 124 žmonės. Dienraščio viršelyje rašoma, kad paskutinis leidinio numeris bus išleistas po 10 dienų. „Respublika“ leidžiama lietuvių ir rusų kalbomis. Skelbiama, kad jos tiražas sudaro 20.000 egzempliorių. LR tęs veiklą
Neetišku šį kovą pripažintas ir „Lietuvos rytas“ (LR). Daugiausia problemų leidiniui kilo dėl publikacijų apie banko „Snoras“ administravimo niuansus. Šis bankas iki jo veiklos apribojimo per antrinę įmonę buvo didžiausias „Lietuvos ryto“ akcininkas. Vidmantas Strimaitis, UAB „Lietuvos rytas“ generalinis direktorius, sako, kad padėtis sudėtinga – žiniasklaida šiuo metu gyvena ne pačius geriausius laikus.
„Nuo 2008 m. reikalai prastėja, bet atsisakę vieno numerio procesus suvaldėme. Dabar leidžiame dienraštį 5 kartus per savaitę ir jeigu nebūtų jokių sankcijų, šio sprendimo išgyventi pakaktų“, – sako p. Strimaitis. „Lietuvos rytas“, pasak jo, yra apskundęs teismui ŽLEK sprendimą paskelbti leidinį neetišku. Be to, laukiama VMI išaiškinimo dėl PVM lengvatos panaikinimo. „Mokesčių inspekcija turėtų atsakyti, nuo kada įsigalios lengvatos panaikinimas, nes tokio precedento Lietuvoje nėra. Jeigu jie lengvatą panaikins jau dabar, o mes laimėsime teismą, kaip tuomet būtų galima atkurti?“ – svarsto p. Strimaitis.
Mokėti visą PVM mokestį „Lietuvos rytui“ būtų didelė našta, juolab kad kitiems leidiniams tebegalios lengvatinis 9% PVM.
„Jeigu nelaimėsime teismo, šie metai bus palaidoti, bet gerai tai, kad tos priemonės taikomos vienus metus, išgyvensime“, – nedvejoja p. Strimaitis. Registrų centro duomenimis, 2013 m. UAB „Lietuvos rytas“ gavo 33,4 mln. Lt pajamų, 14% mažiau negu 2012 m., kai apyvarta siekė 39,1 mln. Lt. Bendrovės nuostoliai lyginamuoju laikotarpiu išaugo nuo 2,3 mln. Lt iki 5,3 mln. Lt.
Žiniasklaidos bendrovės vadovas sako, kad „Lietuvos rytas“ lieka pagrindinis leidinys, sėkmingas yra žurnalas „Stilius“, kartais išleidžiama vienkartinių žurnalų. Tačiau didžiausias viltis grupė sieja su „lrytas.lt“ portalu – atskiru juridiniu vienetu, kurio veikla yra pelninga, o pajamos iš reklamos kasmet didėja.
„Reklamos mastai spaudoje mažėja ir Europoje, ir JAV, bet Lietuvoje šis procesas dar spartesnis. Matome, kad interneto portalas kyla, o laikraštis po truputį leidžiasi“, – teigia p. Strimaitis. Interneto portalu, anot jo, domisi visų sričių reklamdaviai.